Teleskopai

Kaip išsirinkti tinkamiausią teleskopą?

Teleskopai skirti Mėnuliui, planetoms, žvaigždžių spiečiams, ūkams ir kitiems dangaus objektams stebėti. BIGBOX asortimente galima rasti skirtingos optinės konstrukcijos modelių – nuo paprastesnių refraktorinių teleskopų iki didesnę apertūrą turinčių Niutono ir Dobsono tipo teleskopų. Taip pat siūlomi modeliai su ekvatorinėmis montuotėmis, Wi-Fi valdymu bei teleskopų priedai. Renkantis svarbiausia ne maksimalus deklaruojamas didinimas, o teleskopo apertūra, židinio nuotolis, optinės sistemos tipas, montuotė ir tai, kokius objektus planuojama stebėti dažniausiai.

Refraktorinis, reflektorinis ar katadioptrinis teleskopas – kuo jie skiriasi?

Refraktorinis teleskopas vaizdui formuoti naudoja lęšius. Tokią konstrukciją paprasta naudoti, nes nereikalauja veidrodžių reguliavimo ir gerai tinka Mėnuliui, planetoms bei ryškesniems dangaus objektams stebėti. Refraktoriai dažnai pasirenkami ir dėl nedidelės priežiūros.

Reflektorinis, arba Niutono tipo teleskopas, naudoja veidrodžius. Jo privalumas – už panašią kainą dažnai gaunama didesnė apertūra, todėl teleskopas surenka daugiau šviesos ir geriau tinka silpnesniems giliojo dangaus objektams, pavyzdžiui, ūkams, galaktikoms ar žvaigždžių spiečiams. Tokiems teleskopams periodiškai gali reikėti kolimavimo – optinių elementų sulygiavimo.

Katadioptrinis teleskopas naudoja ir lęšius, ir veidrodžius. Tokia konstrukcija leidžia ilgesnį židinio nuotolį sutalpinti į palyginti kompaktišką korpusą, todėl šie teleskopai tinka planetoms, Mėnuliui, dvinarėms žvaigždėms ir universaliam dangaus stebėjimui. Dažniausiai sutinkamos Schmidt-Cassegrain ir Maksutov-Cassegrain sistemos. Jie kompaktiški, tačiau paprastai kainuoja daugiau nei panašios apertūros paprastesni reflektoriniai modeliai. 

Ką reiškia teleskopo žymėjimai 90/900, 130/650 ar 200/1200?

Pirmasis skaičius nurodo apertūrą, t. y. pagrindinio lęšio arba veidrodžio skersmenį milimetrais. Antrasis skaičius – židinio nuotolis. Pavyzdžiui, 90/900 reiškia 90 mm apertūrą ir 900 mm židinio nuotolį. 130/650 – 130 mm apertūrą ir 650 mm židinio nuotolį, o 200/1200 – 200 mm apertūrą ir 1200 mm židinio nuotolį. Apertūra yra vienas svarbiausių parametrų, nes didesnis skersmuo surenka daugiau šviesos ir leidžia matyti silpnesnius objektus bei daugiau detalių. Tačiau didesnė apertūra paprastai reiškia ir didesnį bei sunkesnį teleskopą.

Kokia apertūra reikalinga Mėnuliui, planetoms ir giliojo dangaus objektams?

Mėnuliui ir ryškesnėms planetoms nebūtina pati didžiausia apertūra. 70–100 mm klasės refraktorius jau leidžia stebėti Mėnulio kraterius, Jupiterio palydovus ar Saturno žiedus. Norint daugiau detalių ir silpnesnių objektų, naudingesnė 130–150 mm ar didesnė apertūra. Galaktikoms, ūkams ir žvaigždžių spiečiams ypač svarbu surinkti kuo daugiau šviesos, todėl čia didesni reflektoriniai ar katadioptriniai teleskopai turi aiškų pranašumą. Giliojo dangaus stebėjimui apertūra yra vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų.

Miesto šviesos tarša gali smarkiai apriboti tai, kiek silpnų objektų pavyks pamatyti, todėl net ir galingas teleskopas tamsesnėje vietoje parodys daugiau nei toks pats modelis miesto centre.

Ką keičia židinio nuotolis ir f/ skaičius?

Židinio nuotolis lemia, kokį didinimą galima pasiekti su konkrečiu okuliaru ir kokio pločio bus matymo laukas. Ilgesnis židinio nuotolis paprastai patogesnis planetoms ir Mėnuliui, o trumpesnis – platesniems dangaus laukams ir didesniems ūkams ar žvaigždžių spiečiams. 

f/ skaičius, arba santykinė anga, apskaičiuojamas židinio nuotolį padalijus iš apertūros. Pavyzdžiui, 130/650 teleskopas yra maždaug f/5, o 150/1200 – f/8. Mažesnis f/ skaičius reiškia „greitesnę“ optinę sistemą, kuri labiau tinka platesniam vaizdui ir astrofotografijai, o didesnis f/ skaičius dažniau orientuotas į siauresnį lauką ir didesnį planetinių detalių išryškinimą.

Kaip apskaičiuojamas teleskopo didinimas?

Teleskopo didinimas priklauso nuo teleskopo ir okuliaro židinio nuotolių santykio. Formulė paprasta:

teleskopo židinio nuotolis / okuliaro židinio nuotolis = didinimas

Pavyzdžiui, 1200 mm židinio nuotolio teleskopas su 25 mm okuliaru suteikia apie 48x didinimą. Su 10 mm okuliaru tas pats teleskopas jau suteiktų apie 120x. Svarbu suprasti, kad didesnis skaičius ne visada reiškia geresnį vaizdą. Per didelis didinimas gali padaryti vaizdą blankų ir neryškų, ypač jei atmosferos sąlygos prastos. Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio didinimo, rasti objektą, o tik tada pereiti prie stipresnio okuliaro.

Kokios teleskopų montuotės būna ir kuo jos skiriasi?

Teleskopo montuotė lemia, kaip jis juda, kaip lengva nukreipti jį į norimą objektą ir kaip patogu tą objektą sekti danguje. Dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės montuočių grupės – altazimutinės ir ekvatorinės.

Altazimutinė montuotė juda dviem kryptimis: aukštyn–žemyn ir kairėn–dešinėn. Ji paprasta, intuityvi ir gerai tinka vizualiniams Mėnulio, planetų ar ryškesnių dangaus objektų stebėjimams. Dobsono montuotė yra specifinis altazimutinės montuotės tipas, dažniausiai naudojamas su didesniais Niutono reflektoriais. Ji vertinama dėl stabilumo, paprastos konstrukcijos ir patogaus rankinio valdymo.

Ekvatorinė montuotė veikia kitaip – viena jos ašis sulygiuojama su Žemės sukimosi ašimi. Dėl to dangaus objektą galima sekti jo judėjimo kryptimi daug tiksliau, todėl tokia montuotė ypač naudinga ilgesniems stebėjimams ir astrofotografijai.

Pradedančiajam paprastesnė dažniausiai bus altazimutinė arba Dobsono montuotė, o ekvatorinė labiau tinka tada, kai svarbus tikslus objektų sekimas.

Ar verta rinktis teleskopą su automatiniu ar Wi-Fi valdymu?

Sistemos su Wi-Fi bei automatizuotu objektų sekimu gali padėti rasti dangaus objektus ir valdyti teleskopo montuotę telefonu ar programėle. Tai labai patogu pradedančiajam, kuris dar nepažįsta žvaigždyno orientyrų. Tačiau automatika nepakeičia optikos kokybės – didelė apertūra, stabilus stovas ir tinkamas okuliaras išlieka svarbiausi vaizdo kokybei. Jei teleskopas bus naudojamas retai arba tik Mėnuliui ir ryškiausioms planetoms, paprastesnė rankinė montuotė gali būti visiškai pakankama.

Kokie priedai teleskopui iš tikrųjų naudingi?

Pirmiausia svarbūs okuliarai, nes jie lemia didinimą. Patogu turėti bent vieną mažesnio didinimo okuliarą objekto paieškai ir vieną stipresnį detalesniam vaizdui.

Barlow lęšis padidina esamo okuliaro didinimą. Pavyzdžiui, 2x Barlow padvigubina konkretaus okuliaro suteikiamą didinimą.

Mėnulio filtras sumažina ryškaus Mėnulio šviesą, o saulės filtras gali būti naudojamas tik tada, kai jis specialiai skirtas teleskopui ir dengia priekinę optikos angą. Kai kurie BIGBOX siūlomi Bresser Dobsono modeliai komplektuojami su specialiu apertūriniu Saulės filtru. 

Asortimente taip pat galima rasti išmaniųjų telefonų laikiklių, leidžiančių telefoną pritvirtinti prie 1,25 colio okuliaro ir fotografuoti per teleskopą.

Nuo ko priklauso teleskopo kaina?

Teleskopo kaina priklauso ne vien nuo didinimo. Daug didesnę reikšmę turi apertūra, optinės sistemos konstrukcija, veidrodžių ar lęšių kokybė, montuotės stabilumas ir automatizuoto valdymo galimybės. Paprastesni refraktoriai ir mažesni reflektoriai dažniausiai kainuoja mažiau. Didesnę apertūrą turintys Dobsono teleskopai, ekvatorines montuotes turintys modeliai ar automatizuotos GoTo / Wi-Fi sistemos paprastai kainuoja daugiau. Lyginant modelius geriausia pirmiausia nuspręsti, ką norėsite stebėti – Mėnulį ir planetas, giliojo dangaus objektus ar abu – ir tik tada vertinti apertūrą, židinio nuotolį, montuotę bei kainą.