
Ekrano dydis
Įstrižainė (cm)
Plotis
Žiūrėjimo nuotolis
Kur tinka?
Daugiau →

Jeigu daugiausiai žiūrite televizijos programas, jums pakaks paprasto ir nebrangaus televizoriaus su „Full HD“ arba 4K raiškos ekranu. Čia rasite televizorių, kuris atitiks jūsų poreikius, nereikalaudamas permokėti už visai nereikalingas specifikacijas.
Ką verta rinktis?
Full HD arba 4K raiškos ekraną
HDMI jungtį, jei naudosite TV priedėlį

Jei mėgstate žiūrėti filmus ir serialus, išmanusis televizorius – geriausias pasirinkimas. Tokie televizoriai suteikia prieigą prie „YouTube“, „Go3“, „Telia“, „Netflix“ ir kitų paslaugų. Yra skirtingos „Smart TV“ platformos, pvz., „Google TV“, TIZEN ir „Web OS“.
Ką verta rinktis?
4K raiškos ekraną
Išmaniąją televiziją – „Smart TV“

Dauguma sporto šakų pasižymi dinamišku veiksmu, todėl jums geriausiai tiks televizorius, kuris rodo vaizdą 120 kadrų per sekundę greičiu, t.y. veikia 120 Hz dažniu. Tam, kad rungtynes būtų malonu stebėti visiems , rinkitės ekraną su plačiu žiūrėjimo kampu.
Ką verta rinktis?
4K raiškos ekraną
120 Hz dažnio ekraną
Platų žiūrėjimo kampą

Turite galingą žaidimų kompiuterį arba norite išnaudoti „PlayStation 5“ galimybes, tuomet jums reikia žaidimams pritaikyto televizoriaus. Toks modelis atkuria 4K raiškos vaizdą 120 Hz dažniu ir pasižymi maža iki 10 ms dalsa. Pravers ir HDR technologija ir sklandesnę žaidimų eigą užtikrinančios technologijos: VRR, ALLM „eARC Audio“, „FreeSync“ bei G-SYNC.
Ką verta rinktis?
4K raiškos 120 Hz ekraną
Iki 10 ms dalsą
10 bitų spalvų gylį (1 mlrd. atspalvių)
Bent vieną HDMI 2.1 standarto jungtį

Filmams žiūrėti geriausiai tinka 4K raiškos televizoriai, galintys atkurti 1 mlrd. atspalvių. Jeigu planuojate žiūrėti filmus pritemdytoje patalpoje, geriausiai tiks OLED ir RGB LED modeliai. Tačiau Mini–LED televizoriai jiems nedaug nusileidžia, nors yra pigesni. Namų kinui svarbus garsas. Todėl pravartu įsigyti papildomą garso sistemą („soundbar“) su žemadažniu garsiakalbiu.
Ką verta rinktis?
4K raiškos 120 Hz ekraną
10 bitų spalvų gylį (1 mlrd. atspalvių)
OLED, RGB LED arba Mini LED ekraną
Papildomą garso sistemą („soundbar“)

Televizorius stovės prie lango arba šviesioje namų vietoje? Tokiu atveju rinkitės didelio šviesumo ekraną. Šis parametras matuojamas nitais. Įsigiję televizorių, kurio ekranas gali švytėti 2000–3000 nitų ryškumu, galėsite net saulėtą dieną mėgautis tikroviškomis spalvomis. Didžiausiu šviesumu pasižymi RGB LED, QLED bei QD-OLED modeliai.
Ką verta rinktis?
4K raiškos 120 Hz ekraną
10 bitų spalvų gylį (1 mlrd. atspalvių)
2000–3000 nitų šviesumą
RGB LED, QLED arba QD-OLED ekraną
Atspindžius išsklaidantį sluoksnį

LED televizorių ekranai primena sluoksniuotą pyragą, kurio apačioje slepiasi iš LED elementų sudarytas foninis apšvietimas. LED modeliai šiuo metu yra patys populiariausi ir perkamiausi. Tokius ekranus galima sutikti ir pigiausiuose modeliuose, ir aukščiausios klasės televizoriuose, kur LED technologija derinama su QLED, Mini-LED ar RGB LED sprendimais.
Privalumai ir trūkumai
• Palyginti plonas ir lengvas dizainas
• Energijos efektyvumas
• Platus kainų ir modelių pasirinkimas
• Ribotas juodos spalvos atkūrimas
• Netolygus kontrastas (pigesniuose TV)
• Ribotas žiūrėjimo kampas

QLED televizorius turi LED ekraną su papildomu kvantinių dalelių sluoksniu. QLEDleidžia mėgautis 1 mlrd. natūraliai atrodančių atspalvių, kurie gerai matomi net labai šviesioje patalpoje. 1000 nitų ribą peržengiantis šviesumas leidžia atkurti HDR standarto vaizdus, kurie išryškina šviesiausiose ir tamsiausiose kadro vietose slypinčias detales.
Privalumai ir trūkumai
• Labai didelis ekrano šviesumas
• Ryškios ir sodrios spalvos
• Geras matomumas šviesioje aplinkoje
• Nusileidžia OLED juodos spalvos gyliu
• Storesnė konstrukcija dėl papildomo sluoksnio
• Šviesos aureolės efektas (pigesniuose TV)

Mini-LED – tai LED atmaina, turinti patobulintą foninį apšvietimą. Jį sudaro tūkstančiai LED elementų, kurie yra tolygiai išdėstyti po visą ekraną. Mini-LED apšvietimo elementai įsijungia ir pritemsta. Mini-LED apšvietimas dažnai derinamas su QLED technologija. Šie televizoriai gerai tinka šviesioms patalpoms.
Privalumai ir trūkumai
• Labai aukštas kontrastas
• Didelis ryškumas
• Platus spalvų spektras (derinant su QLED)
• Juodos spalvos lygis vis dar nusileidžia OLED
• Aukštesnė kaina nei įprastų LED modelių
• Kartais pasitaiko šviesos aureolės efektas

Naujos kartos RGB LED televizoriai naudoja pažangiausią foninio apšvietimo sistemą, kurią sudaro atskiri raudoni, žali ir mėlyni LED elementai. Spalvos kuriamos foniniame sluoksnyje, todėl televizorius atkuria dar daugiau spalvų ir pasižymi įspūdingu ryškumu. RGB LED televizoriai išsiskiria plačiu žiūrėjimo kampu ir maža dalsa. Jie idealiai tinka filmams, sporto transliacijoms ir žaidimams.
Privalumai ir trūkumai
• Itin platus spalvų spektras
• Labai didelis ekrano šviesumas
• Platus žiūrėjimo kampas ir maža ekrano delsa
• Sudėtingesnė ir brangesnė technologija
• Tam tikromis aplinkybėmis vis dar pastebimas šviesos aureolės efektas
• Storesnė konstrukcija nei OLED

OLED televizoriai naudoja savaime įsižiebiančios taškelius, kurie šviečia nepriklausomai vienas nuo kito. Šiems ekranams nereikia foninio apšvietimo. OLED pasižymi begaliniu kontrastu, idealiai atkuriama juoda spalva, plačiu žiūrėjimo kampu ir maža dalsa. Didžiausiu ryškumu pasižymi QD-OLED modeliai, kurie naudoja papildomą kvantinių taškų sluoksnį.
Privalumai ir trūkumai
• Ideali juoda spalva ir begalinis kontrastas
• Platus žiūrėjimo kampas ir maža dalsa
• Itin plona konstrukcija
• Mažesnis ryškumas nei pažangiuose LED TV
• Aukštesnė kaina nei LED analogų
• Senesniuose modeliuose pasitaikydavo statinio vaizdo įsirašymo („burn-in“) efektas

Micro-LED TV naudoja savaime įsižiebiančius taškelius, sudarytus iš neorganinių diodų. Kaip ir OLED ekranuose, čia kiekvienas taškelis gali įsijungti ir išsijungti nepriklausomai – nereikia foninio apšvietimo. Micro-LED ekranuose niekada nepamatysite aureolės efekto, o spalvos atkuriamos ypač tiksliai. Micro-LED taip pat pasižymi plačiu žiūrėjimo kampu, maža delsa ir ilgaamžiškumu.
Privalumai ir trūkumai
• Ideali juoda spalva ir begalinis kontrastas
• Rekordinis ryškumas
• Ilgaamžė ir pažangi konstrukcija
• Labai aukšta kaina
• Ribotas modelių ir dydžių pasirinkimas
• Sudėtingas montavimo ir diegimas
LED TV – šiuo terminu vadinami LCD technologijos televizoriai, naudojantys foninį LED apšvietimą. LED ekranas sudarytas iš kelių skirtingų sluoksnių. Per filtrus praėjusi šviesa sukuria spalvoto vaizdo efektą.
Vietinis pritemdymas (Local Dimming) – foninio apšvietimo valdymas atskiromis zonomis. Tamsios kadro vietos yra pritemdomos, o šviesios – išryškinamos. Vietinis pritemdymas leidžia padidinti vaizdo kontrastą. Šios technologijos efektyvumą lemia zonų skaičius. Daugiausiai zonų turi Mini-LED televizoriai. Šalutinis vietinio pritemdymo efektas – švytėjimas.
Mini-LED – LED ekrano tipas, kurio foninis apšvietimas sudarytas iš tūkstančių labai mažų LED diodų. Tai leidžia turėti daugybę vietinio pritemdymo zonų ir užtikrina geresnį vaizdo kontrastą.
RGB LED – pažangiausia foninio apšvietimo technologija, sudaryta iš raudoną, žalių ir mėlynų diodų. Toks televizorius gali atkurti dar daugiau spalvų ir pasižymi dar didesniu šviesumu. Gamintojai naudoja skirtingus šios technologijos pavadinimus: Micro RGB (Samsung), Micro RGB evo (LG), SQD-Mini LED (TCL), RGB Mini-LED (Hisense), True RGB (Sony).
NanoCell – kompanijos LG naudojamas LED ekranų spalvų gerinimo metodas. Jis naudoja nanodalelių filtrą, kuris užtikrina tikslesnį spalvų atkūrimą ir mažina švytėjimo efektą kontrastingose scenose.
Neo QLED – Samsung pavadinimas televizoriams, kurie derina QLED kvantinių taškų sluoksnį su Mini-LED foniniu apšvietimu ir pažangesniu vietiniu pritemdymu. Šis sprendimas naudojamas aukštesnės klasės televizoriuose ir yra orientuotas į didelį ryškumą bei HDR standarto palaikymą.
QLED – LED televizoriaus tipas su Quantum Dot (kvantinių taškų) sluoksniu, kuris didina spalvų ryškumą ir spalvų tūrio potencialą (ypač prie didelio ryškumo) . QLED nereikia painioti su OLED – čia vis dar naudojamas foninis LED apšvietimas, todėl išlieka svarbūs vietinio pritemdymo ir foninio apšvietimo parametrai.
QNED – LG marketinginis terminas, skirtas LED televizoriams, kuriuose siekiant didesnio ryškumo ir geresnio kontrasto derinami Mini-LED ir Quantum Dot (kartais drauge su NanoCell filtru). Kadangi tai LED technologijos variantas, juodos spalvos lygį ir HDR parametrus stipriai veikia vietinio pritemdymo parametrai.
Quantum Dot (kvantiniai taškai) – nanokristalų sluoksnis, dažniausiai naudojamas LED televizoriuose. Jis padeda generuoti tikslesnes ir sodresnes spalvas, ypač esant dideliam ryškumui HDR vaizdo transliacijose. Dažniausiai naudojamas QLED ekranuose, bet pasitaiko ir kituose gamintojų sprendimuose.
ULED – Hisense naudojamas bendrinis marketinginis pavadinimas vaizdo kokybės technologijų rinkiniui (gali apimti vietinį pritemdymą, spalvų gerinimą, judesio apdorojimą ir pan.). Konkrečios savybės priklauso nuo modelio, todėl renkantis Hisense televizorių verta papildomai pasidomėti ekrano tipu (pvz., Mini-LED, QLED) ir vietinio pritemdymo technologija.
OLED (Organic Light-Emitting Diode) – savaime įsižiebiančių taškelių technologija, kur kiekvienas pikselis generuoja savo šviesą ir gali visiškai išsijungti, todėl pasiekiamas beveik begalinis kontrastas ir idealus juodos spalvos lygis. Palyginti su LCD (pvz., QLED ar Mini-LED), nereikia foninio apšvietimo ar vietinio pritemdymo.
WOLED (White OLED) – OLED ekrano architektūra, kuriame naudojamas baltos šviesos organinių diodų sluoksnis ir spalvų filtrai (dažnai papildomas baltu subpikseliu ryškumui padidinti). Tai plačiausiai televizoriuose naudojamas OLED tipas, pasižymintis aukštu kontrastu ir gera spalvų tikslumo bei ryškumo pusiausvyra.
QD-OLED (Quantum Dot OLED) – hibridinė technologija, jungianti mėlynos spalvos OLED šviesos šaltinį su kvantinių taškų (Quantum Dot) sluoksniu spalvų konversijai. Siūlo didesnį spalvų ryškumą ir tūrį nei tradicinis WOLED, išlaikant savaime įsižiebiančių taškelių privalumus.
Micro LED – ekranas, kuriame kiekvienas pikselis sudarytas iš atskirų mikrodiodų (R, G, B), todėl nereikalingas foninis apšvietimas ir spalvų filtrai. Pasižymi itin dideliu ryškumu, ilgaamžiškumu ir puikiu kontrastu; laikomas pažangia alternatyva OLED, tačiau šiuo metu dažniausiai sutinkamas itin aukštos klasės modeliuose.
1080p (Full HD) – 1920 × 1080 pikselių raiška, ilgą laiką buvusi standartas televizoriuose ir transliacijose. Šiandien dažniau naudojama mažesniuose ekranuose arba kaip žemesnės raiškos turinys..
4K UHD (Ultra HD) – 3840 × 2160 pikselių raiška, šiuo metu dominuojantis standartas vidutinės ir aukštesnės klasės televizoriuose. Kiekvienas kadras keturis kartus daugiau pikselių nei 1080p ir leidžia geriau išnaudoti HDR bei didelio ekrano galimybes.
8K UHD – 7680 × 4320 pikselių raiška, siūlanti itin aukštą detalumą, tačiau reikalaujanti aukštos kokybės turinio ir pažangaus raiškos didinimo metodo. Sutinkamas kai kuriuose aukščiausios klasės modeliuose.
HD (720p) – 1280 × 720 pikselių raiška, šiandien laikoma baziniu arba pasenusiu standartu televizoriuose. Dažniausiai aktuali tik senesniam turiniui ar mažiems ekranams.
60 Hz – ekrano atnaujinimo dažnis, rodantis, kad vaizdas atnaujinamas 60 kartų per sekundę. Tinka kasdieniam TV žiūrėjimui, tačiau greituose žaidimuose ar sporte gali būti mažiau sklandus nei 120Hz ar 144Hz.
120 Hz – aukštesnis atnaujinimo dažnis, leidžiantis atvaizduoti daugiau kadrų per sekundę ir užtikrinti sklandesnį judesį. 120 Hz ypač aktualus žaidimams. Norint žaisti 4K raiškos žaidimus 120 Hz dažniu (4K@120Hz) reikalioga HDMI 2.1 jungtis.
Spalvų gylis (8-bit / 10-bit / 12-bit) – nusako, kiek atspalvių gali atvaizduoti kiekvienas pikselis; didesnis bitų skaičius reiškia sklandesnius atspalvių perėjimus be matomų juostų.10 bitų ekranas laikomos optimaliu pasirinkimu HDR turiniui.
Ryškumas (nitai) – ekrano gebėjimas skleisti šviesą, matuojamas nitais (cd/m²). Aukštesnis ryškumas svarbus šviesiose patalpose ir HDR turiniui.
Spalvų erdvė (Color Gamut) – spalvų spektras, kurį gali atkurti ekranas; dažniausiai minimos Rec.709 (SDR), DCI-P3 ir BT.2020 (HDR). Platesnė spalvų erdvė leidžia tiksliau perteikti kino ir aukštos kokybės turinį.
Šyvtėjimas (Blooming) – šviesos aureolės efektas aplink ryškius objektus tamsiame fone, dažniausiai pasitaikantis LED televizoriuose su vietiniu pritemdymu. Mažėja didėjant zonų skaičiui (pvz., Mini-LED). Švytėjimas praktiškai neegzistuoja OLED ekranuose.
Filmmaker Mode – vaizdo režimas, skirtas atkurti filmus taip, kaip juos numatė kūrėjai, išjungiant judesio interpolaciją ir perteklinį apdorojimą. Išlaiko originalų kadrų dažnį, spalvas ir kontrastą.
Vaizdo raiškos padidinimas (Upscaling) – žemesnės raiškos turinio konvertavimas į aukštesnę (pvz., iš 1080p į 4K) naudojant vaizdo procesorių ir algoritmus, dažnai su dirbtinio intelekto elementais. Rezultato kokybė priklauso nuo procesoriaus galimybių ir šaltinio kokybės.
HDR (High Dynamic Range) – vaizdo technologija, didinanti skirtumą tarp šviesiausių ir tamsiausių scenos vietų bei išplečianti spalvų diapazoną. Norint pilnai išnaudoti HDR, svarbūs ryškumas (nitai), 10 bitų ekranas ir plati spalvų erdvė (DCI-P3 / BT.2020).
HDR10 – atviras ir plačiausiai palaikomas HDR standartas, naudojantis vienodus vaizdo nustatymus visam filmui ar epizodui. Tai bazinis HDR formatas, kurį palaiko praktiškai visi HDR televizoriai.
HDR10+ – patobulintas HDR10 variantas su dinaminiu vaizdo parametrų keitimu, leidžiančiu optimizuoti ryškumą ir kontrastą kiekvienai scenai atskirai ir geriau išnaudojančiu ekrano galimybes konkrečiose situacijose. Sutinkamas kai kurių gamintojų ir transliavimo platformų turinyje.
Dolby Vision – pažangus HDR standartas su dinaminiu vaizdo parametrų keitimu ir palaikantis iki 12 bitų spalvas (turinio lygmenyje). Leidžia tiksliau valdyti atspalvių atkūrimą ir HDR nuoseklumą skirtinguose televizoriuose.
Dolby Vision IQ – Dolby Vision versija, kuri papildomai prisitaiko prie aplinkos apšvietimo sąlygų, automatiškai koreguodama vaizdą. Aktualu žiūrint turinį šviesiose patalpose.
HLG (Hybrid Log-Gamma) – HDR formatas, sukurtas televizijos transliacijoms, nes suderinamas ir su SDR ekranais. Dažniausiai naudojamas sporto ar tiesioginių transliacijų HDR signalui.
144 Hz – vaizdo atnaujinimo dažnis, leidžiantis atvaizduoti iki 144 kadrų per sekundę, jei tai palaiko šaltinis (kompiuteris ar žaidimų konsolė). Užtikrina sklandesnį judesį nei 60 Hz ar 120 Hz dažniu veikiantys ekranai, ypač greituose žaidimuose.
165 Hz – 165 hercų atnaujinimo dažnis reiškia, kad televizoriaus ekranas vaizdą atnaujina 165 kartus per sekundę. Didesnis Hz skaičius užtikrina sklandesnį judesį, mažesnį liejimąsi ir aiškesnį vaizdą greitose scenose, todėl ypač vertinamas žaidimų ir sporto turinyje.
240 Hz – 240 hercų atnaujinimo dažnis leidžia ekranui atnaujinti vaizdą net 240 kartų per sekundę. Toks dažnis suteikia itin sklandų judesį ir minimalų judesio suliejimą, tačiau televizoriuose dažnai pasiekiamas naudojant judesio interpoliacijos (angl. „motion interpolation“) technologijas, o ne natūralų 240 Hz ekrano dažnį.
4K@120Hz – gebėjimas rodyti 4K raiškos vaizdą 120 kadrų per sekundę dažniu per HDMI 2.1 jungtį. Aktualu naujos kartos konsolėms ir galingiems kompiuteriams.
ALLM (Auto Low Latency Mode) – funkcija, kai televizorius automatiškai įjungia mažos delsos režimą aptikęs žaidimų signalą. Tai sumažina vėlavimo laiką be rankinio nustatymų keitimo.
FreeSync Premium / Premium Pro – adaptyvaus vaizdo atkūrimo technologija, sinchronizuojanti ekrano dažnį su vaizdo plokšte, kad būtų išvengta vaizdo plyšimo (tearing). Premium Pro versija yra papildomai optimizuota HDR žaidimams.
G-Sync Compatible – suderinamumas su NVIDIA adaptyvaus atnaujinimo technologija, leidžiantis dinamiškai keisti atnaujinimo dažnį pagal vaizdo plokštės generuojamus kadrus. Mažina trūkčiojimą ir plyšimo efektą.
Game Mode – televizoriaus režimas, sumažinantis vaizdo apdorojimo lygį, kad sumažėtų vėlavimo laikas. Gali riboti kai kurias vaizdo korekcijas, bet pagerina reakcijos laiką.
HDMI 2.1 – naujos kartos HDMI standartas, palaikantis 4K@120Hz, 8K raiškos signalą, VRR, ALLM ir eARC. Esminis kriterijus renkantis televizorių žaidimams.
Vėlavimo laikas (Input Lag) – laikas (milisekundėmis), per kurį televizorius atvaizduoja signalą nuo jo gavimo momento. Kuo mažesnė vertė, tuo greitesnė reakcija – svarbu veiksmo žaidimuose.
Reakcijos laikas (Response Time) – pikselio gebėjimas pakeisti būseną iš vienos spalvos į kitą, matuojamas milisekundėmis. Mažesnė reikšmė reiškia mažiau judesio šleifo (ghosting).
VRR (Variable Refresh Rate) – kintamo atnaujinimo dažnio technologija, leidžianti televizoriui dinamiškai prisitaikyti prie šaltinio siunčiamų kadrų dažnio. Sumažina plyšimą (tearing) ir trūkčiojimą (stutter).
2.0 / 2.1 / 4.2.2 kanalų sistema – skaičiai nurodo garso kanalų struktūrą: pirmas skaičius – pagrindiniai garsiakalbiai, antras – žemų dažnių (subwoofer) kanalai, trečias – aukščio (height) kanalai. Daugiau kanalų leidžia sukurti platesnę ir erdvesnę garso sceną.
Dolby Atmos – objektinis garso formatas, leidžiantis atkurti erdvinį garsą su aukščio efektais, sukuriant „virš galvos“ sklindančių garsų pojūtį. Dažnai naudojamas kartu su eARC, kad būtų perduotas pilnos kokybės signalas į garso sistemą.
DTS – skaitmeninio daugiakanalio garso formatų šeima, dažnai naudojama „Blu-ray“ diskuose ir kai kuriose transliacijose. Palaikymas priklauso nuo televizoriaus modelio ir regiono.
DTS:X – objektinis DTS formatas, Dolby Atmos alternatyva, leidžianti atkurti erdvinį 3D garsą su dinamiškai išdėstytais garso objektais. Reikalingas suderinamas garso stiprintuvas ar garso sistema (soundbar).
eARC (Enhanced Audio Return Channel) – pažangi HDMI funkcija, leidžianti perduoti nesuspaustą daugiakanalį garsą (įskaitant Dolby Atmos ar DTS:X) iš televizoriaus į išorinę garso sistemą. Reikalinga HDMI 2.1 arba suderinama įranga.
Soundbaras – išorinė kompaktiška garso sistema, dažnai naudojama televizoriaus garsui pagerinti. Aukštesnės klasės modeliai palaiko Dolby Atmos, DTS:X ir jungiasi per HDMI eARC jungtį.
Subwoofer – žemų dažnių garsiakalbis, atkuriantis žemų tonų efektus. Gali būti integruotas televizoriuje ar išorinėje garso sistemoje.
Smart TV – bendrinis terminas televizoriui su integruota operacine sistema ir interneto ryšiu, leidžiančiu naudoti transliavimo platformas, naršyklę ir programėles be papildomo įrenginio. Funkcionalumas priklauso nuo konkrečios platformos (pvz., Google TV, webOS, Tizen).
Google TV – Google sukurta išmaniųjų televizorių operacinė sistema, leidžianti diegti programėles iš Google Play, naudoti balso asistentą ir integruoti televizorių į išmaniųjų namų ekosistemą. Ji pakeitė anksčiau televizorių modeliuose naudotą Android TV.
Apple AirPlay 2 – belaidė transliavimo technologija, leidžianti siųsti vaizdą ir garsą iš Apple įrenginių tiesiai į suderinamą televizorių.
Chromecast – Google technologija, leidžianti transliuoti turinį iš telefono ar kompiuterio į televizorių per Wi-Fi. Veikia su dauguma populiarių programėlių.
Tizen – Samsung sukurta išmaniųjų televizorių operacinė sistema, pasižyminti greita sąsaja ir integracija su SmartThings išmaniųjų namų platforma. Palaiko daugumą populiarių transliavimo paslaugų.
webOS – LG išmaniųjų televizorių platforma, žinoma dėl intuityvios juostos tipo meniu struktūros ir Magic Remote valdymo. Palaiko platų programėlių pasirinkimą bei balso asistentus.
VIDAA – Hisense naudojama išmaniųjų televizorių sistema, orientuota į paprastą sąsają ir greitą veikimą. Programėlių pasiūla gali skirtis priklausomai nuo regiono.
Valdymas balsu (Voice Control) – funkcija, leidžianti valdyti televizorių balsu per integruotą mikrofoną ar nuotolinį pultą.
HDMI (High-Definition Multimedia Interface) – pagrindinė skaitmeninė jungtis vaizdui ir garsui perduoti iš konsolių, grotuvų ar kompiuterių. Versija (pvz., HDMI 2.0 ar HDMI 2.1) lemia palaikomą raišką, vaizdo atnaujinimo dažnį ir papildomas funkcijas, tokias kaip VRR ar eARC.
HDMI 2.0 – HDMI versija, palaikanti 4K raišką iki 60 Hz dažniu ir HDR standarto signalą. Tinka daugumai filmų ir TV turinio, bet riboja 4K@120Hz žaidimų galimybes.
HDMI 2.1 – naujos kartos HDMI standartas, palaikantis 4K@120Hz, 8K signalą, VRR, ALLM ir eARC. Esminė jungtis žaidėjams ir aukščiausios kokybės namų kino sistemoms.
USB (Universal Serial Bus) – jungtis išoriniams kaupikliams, leidžianti atkurti medijos failus ar prijungti papildomus įrenginius. Kai kurie modeliai palaiko įrašymo (PVR) funkciją per USB.
Wi-Fi – belaidžio tinklo jungtis, leidžianti prisijungti prie interneto be kabelio. Naujesni standartai (pvz., Wi-Fi 5 ar Wi-Fi 6) užtikrina didesnį greitį ir stabilesnį 4K transliavimą.
Bluetooth – belaidė ryšio technologija, skirta prijungti ausines, klaviatūras ar garso sistemas be laidų. Versija gali lemti garso kokybę ir vėlavimo laiką.