Išoriniai kietieji diskai

SSD ar HDD – kuris išorinis diskas geriau atitiks jūsų poreikius?

HDD duomenis saugo mechaninėse besisukančiose plokštelėse, todėl paprastai siūlo daugiau talpos už mažesnę kainą. Tokie diskai tinka nuotraukų, vaizdo įrašų, dokumentų archyvams, atsarginėms kopijoms ar retai naudojamiems dideliems failams.

SSD neturi judančių mechaninių dalių, todėl veikia tyliau, yra atsparesnis kasdieniam nešiojimui ir gali perduoti duomenis gerokai greičiau. Pavyzdžiui, USB 3.2 Gen 2 SSD gali pasiekti apie 1000 MB/s skaitymo ir įrašymo spartą, jei tokį greitį palaiko ir prijungtas įrenginys. Todėl archyvui ir dideliam duomenų kiekiui dažniausiai racionalesnis HDD, o darbui su dideliais failais, dažnam kopijavimui ar nešiojimui – SSD.

Kokios talpos disko pakaks jūsų failams?

Talpą geriausia rinktis pagal tai, ką ketinate saugoti. Dokumentams ir nedideliam nuotraukų archyvui gali pakakti 500 GB ar 1 TB, o didelėms nuotraukų bibliotekoms, vaizdo įrašams, žaidimams ar atsarginėms kopijoms praktiškesnis 2 TB ar didesnis diskas. 2 TB išorinis diskas yra universalus variantas, kai reikia vietos ne tik dokumentams, bet ir didesniems vaizdo failams, žaidimų bibliotekai ar kelių kompiuterių atsarginėms kopijoms. Tiek HDD, tiek SSD gaminami tokios talpos, todėl čia pasirinkimą jau lemia greičio ir kainos santykis. 

Kada verta rinktis didesnės talpos diską?

4 TB, 5 TB ar dar didesnė talpa prasminga, jei kaupiami RAW formato nuotraukų archyvai, 4K vaizdo įrašai, didelės žaidimų bibliotekos arba daromos viso kompiuterio atsarginės kopijos. Talpą geriau rinktis su rezervu. Jei turimi duomenys jau užima 1,5 TB, 2 TB diskas greitai prisipildys, todėl praktiškesnis gali būti 4 TB variantas. Didelės talpos atveju HDD paprastai išlieka ekonomiškesnis sprendimas, nes SSD kaina už vieną terabaitą dažniausiai yra didesnė.

Nuo ko priklauso failų kopijavimo greitis?

Kopijavimo sparta priklauso ne nuo vieno skaičiaus specifikacijoje. Ją riboja lėčiausia visos grandinės dalis: pats diskas, jo valdiklis, jungtis, kabelis, kompiuterio USB prievadas ir net kopijuojamų failų tipas. Vienas didelis vaizdo failas dažnai kopijuojamas greičiau nei tūkstančiai smulkių dokumentų, nors bendras duomenų kiekis būtų toks pats.

USB-C, USB 3.2 ir kitos jungtys

Renkantis išorinį diską svarbu atskirti jungties formą nuo duomenų perdavimo standarto. USB-C nurodo tik fizinį kištuko tipą, todėl du USB-C diskai gali veikti skirtingu greičiu.

Didesnę įtaką spartai turi konkretus USB standartas. Pavyzdžiui, USB 3.2 Gen 1 teorinis pralaidumas siekia iki 5 Gb/s, o USB 3.2 Gen 2 – iki 10 Gb/s. Spartesni išoriniai SSD šį skirtumą gali išnaudoti, tačiau tik tada, kai tokį pat standartą palaiko ir kompiuterio jungtis bei naudojamas kabelis. Todėl jei SSD deklaruojamas maždaug 1000 MB/s greitis, prijungus jį prie lėtesnio USB prievado reali kopijavimo sparta bus ribojama būtent to prievado. HDD atveju jungties skirtumas dažnai mažiau svarbus, nes pats mechaninis diskas paprastai veikia lėčiau nei šiuolaikinės USB sąsajos.

Skaitymo ir įrašymo greitis

Skaitymo greitis parodo, kaip sparčiai duomenys paimami iš disko, o įrašymo greitis – kaip greitai failai į jį nukopijuojami.

SSD atveju šie rodikliai labai svarbūs. Pavyzdžiui, Samsung T7 deklaruoja iki 1050 MB/s skaitymo ir iki 1000 MB/s įrašymo spartą per USB 3.2 Gen 2, tačiau gamintojas pabrėžia, kad faktinis našumas priklauso nuo sistemos ir ryšio sąlygų.

HDD greitis paprastai gerokai mažesnis, tačiau atsarginėms kopijoms ar archyvui tai nebūtinai yra problema.

Atsarginėms kopijoms, darbui ar žaidimams – kokio disko reikia?

Atsarginėms kopijoms svarbiausia talpa ir kaina už gigabaitą, todėl dažniausiai gerai tinka HDD. Jei atsarginės kopijos daromos automatiškai fone, maksimalus greitis nėra svarbiausias kriterijus.

Profesionaliam darbui su didelės raiškos nuotraukomis, 4K ar 8K vaizdo medžiaga, garso projektais ar kitais dideliais failais praktiškesnis SSD. Greitesnis skaitymas ir įrašymas sutrumpina failų kopijavimo laiką, o kai kuriais atvejais leidžia projektus redaguoti tiesiai iš išorinio disko. Tokiam naudojimui svarbu vertinti ne tik deklaruojamą greitį, bet ir USB sąsają, stabilų našumą ilgiau rašant duomenis bei kompiuterio jungties galimybes. 

Žaidimams taip pat svarbus greitis, ypač jei žaidimai paleidžiami tiesiai iš išorinio disko. Tačiau būtina tikrinti konkrečios konsolės ar kompiuterio reikalavimus, nes ne visos platformos leidžia visus žaidimus paleisti iš bet kokio USB disko.

Nešiojamas ar stacionarus išorinis diskas – kuo jie skiriasi?

Nešiojami išoriniai diskai paprastai maitinami tiesiai per USB, todėl nereikia atskiro maitinimo adapterio. Jie kompaktiški ir tinkami nešiotis kartu su nešiojamuoju kompiuteriu.

Stacionarūs išoriniai HDD dažniausiai yra didesni ir gali turėti atskirą maitinimo šaltinį. Jų pranašumas – didesnė talpa, todėl jie patogūs nuolatinei atsarginių kopijų saugyklai ant darbo stalo. Jei diskas dažnai keliaus kuprinėje, svarbesni tampa svoris ir atsparumas. Jei jis stovės vienoje vietoje, daugiau reikšmės turi talpa, patikimumas ir kaina už vieną terabaitą.

Kaip apsaugoti diską ir jame saugomus duomenis?

Išorinis diskas apsaugo nuo kompiuterio disko gedimo tik tada, jei pats nėra vienintelė failų kopija. Svarbiems duomenims saugesnis principas – turėti bent dvi atskiras kopijas skirtingose laikmenose. Kai kurie SSD papildomai palaiko slaptažodžiu apsaugotą AES 256 bitų šifravimą. Tokia funkcija naudinga, jei diske saugomi darbo dokumentai ar kita jautresnė informacija.

Atsparumas smūgiams ir drėgmei

SSD dėl judančių dalių nebuvimo paprastai geriau toleruoja kasdienį judėjimą nei HDD. Kai kurie modeliai papildomai projektuojami su sustiprintu korpusu ar atsparumu kritimams.

HDD mechanika jautresnė stipriems smūgiams, ypač kai diskas veikia. Todėl įjungto HDD nereikėtų mėtyti, staigiai judinti ar transportuoti be apsaugos. 

Atsparumas vandeniui ar dulkėms nėra savaime suprantama savybė – ją reikia tikrinti konkretaus modelio specifikacijoje.

Apsauginiai dėklai ir saugus transportavimas

Išorinio disko dėklas naudingas ne tik nuo įbrėžimų. Tvirtesnis dėklas gali apsaugoti diską nuo smulkių smūgių ir kartu suteikti vietos USB kabeliui. HDD atveju dėklas ypač naudingas kelionėse. SSD yra atsparesnis mechaniniam poveikiui, tačiau jo jungtis ir korpusas vis tiek gali būti pažeisti, todėl nešiojantis diską kartu su kitais daiktais apsauga išlieka praktiška.

Ką verta palyginti tarp panašių išorinių diskų?

Jei du modeliai turi tokią pačią, pavyzdžiui, 2 TB talpą, tai dar nereiškia, kad jie vienodai tinkami. Pirmiausia palyginkite kietojo disko tipą – HDD ar SSD, išorinio disko jungtį, duomenų skaitymo greitį, naudojimo paskirtį, matmenis ir svorį. SSD atveju papildomai aktualūs skaitymo ir įrašymo greičiai bei šifravimas. HDD atveju daugiau reikšmės turi talpa, dydis ir tai, ar diskui reikia papildomo maitinimo.

Atsiliepimai gali padėti suprasti kasdienį naudojimo patogumą, triukšmą ar komplekte esančio kabelio kokybę, tačiau pagrindines technines galimybes geriau vertinti pagal oficialias specifikacijas.

Kada rinktis pigesnį HDD, o kada daugiau mokėti už SSD?

Jei svarbiausias kriterijus yra kaina už didelę talpą, HDD išlieka racionalus pasirinkimas. Jis tinka filmų, nuotraukų, dokumentų archyvams ir periodinėms atsarginėms kopijoms, kai kelių minučių skirtumas kopijuojant failus nėra svarbus.

Už SSD daugiau mokėti prasminga, kai diskas naudojamas kasdien, dažnai perkeliami dešimčių ar šimtų gigabaitų failai arba svarbu, kad įrenginys būtų mažas, tylus ir patogus nešiotis. Spartesni USB 3.2 SSD gali pasiekti maždaug 1000 MB/s klasės greitį, todėl darbo eigoje skirtumas nuo HDD gali būti labai juntamas. Todėl ieškant geriausio išorinio kietojo disko praktiškiau pradėti ne nuo gamintojo ar mažiausios kainos, o nuo trijų klausimų: kiek talpos reikia, kaip dažnai diskas bus nešiojamas ir kiek svarbus duomenų perdavimo greitis.