Kaip išsirinkti šiltnamį?
Šiltnamis apsaugo augalus nuo nepalankių oro sąlygų. Jis pailgina vegetacijos laikotarpį ir padidina derlių. Be to, šiltnamis gina augalus nuo paukščių ir kenkėjų, o patyrusio sodininko rankose jis tampa nuostabia sodo puošmena. Šiltnamį galima pasistatyti patiems arba įsigyti paruoštą konstrukciją, skirtą surinkimui. Tačiau renkantis konkretų modelį, būtina atsakyti į kelis svarbius klausimus.
Ką planuojate auginti šiltnamyje?
Tai pirmas klausimas, į kurį reikia sau atsakyti. Mat labai svarbu tinkamai įvertinti auginamų augalų šilumos poreikius. Skirtingi augalai reikalauja skirtingų sąlygų – vienoms rūšims šiltnamis bus tik papildoma priedanga nuo ekstremalių temperatūros svyravimų, kitiems, pavyzdžiui, subtropiniams ar kalnų augalams, reikės sukurti specifines aplinkos sąlygas.
Mažiausiai problemų kils statant nešildomą šiltnamį, skirtą mūsų klimato juostos daržovėms ir gėlėms auginti. Tačiau jei norite įsirengti šildomą šiltnamį, turėsite būti pasiruošę gerokai didesnėms išlaidoms ir iššūkiams.
Kokio dydžio šiltnamį pasirinkti?
Ieškodami atsakymo į šį klausimą pirmiausia įvertinkite, kokius augalus auginote iki šiol. Taip pat verta apsvarstyti, kokiomis augalų rūšimis norėtume papildyti savo kolekciją, turėdami naują šiltnamį. Svarbu nepamiršti, kad poreikiai laikui bėgant gali kisti. Per mažą šiltnamį praplėsti bus sudėtinga, o per didelis taip pat gali tapti energijai imliu ir ne visada estetiškai patraukliu sprendimu.
Stiklinis šiltnamis – sodo puošmena
Estetiškai patrauklų šiltnamį verta rinktis tuo atveju, jei jis gerai matomas prie namo langus arba jei pro jį teks nuolat vaikščioti. Šiltnamio išvaizda priklauso nuo konstrukcijos ir naudojamų medžiagų. Jei šiltnamį planuojate statyti patys, naudodami įvairaus dydžio stiklo lakštus ar senų langų rėmų likučius, bus sunku pasiekti akiai malonų rezultatą. Tuo tarpu šiltnamiai, pagaminti iš vienodo dydžio konstrukcinių plokščių, turintys tvarkingą rėmą, kokybiškas duris ir varstomus langus gali atrodyti išties įspūdingai.
Kuo ypatingi aliuminio ir plieno konstrukcijų šiltnamiai?
Šiltnamiai gali turėti medinį, plieno arba aliuminio rėmą. Medis, nors jis ir suteikia natūralumo bei jaukumo, reikalauja nuolatinės priežiūros. Drėgmė, temperatūrų svyravimai, saulės poveikis ir kenkėjai ilgainiui gali pažeisti medię konstrukciją, todėl tokio šiltnamio eksploatacija reikalauja papildomų pastangų. Dėl šios priežasties metalas ir aliuminis mūsų pirkėjų tarpe tapo populiaresniais pasirinkimais.
Parduotuvėje siūlomi metaliniai šiltnamiai turi surenkamą konstrukciją, kurią nesunkiai sumontuosite pagal pateiktą instrukciją. Visi elementai tvirtinami specialiais varžtais ir veržlėmis, o profiliai jungiami naudojant specialias trikampio formos jungtis.
Stiklo arba polikarbonato plokštės įstatomos į jau surinktą rėmą, tarsi dėlionė. Tam nereikia nei silikono, nei stiklių glaisto ar klijų – viskas tvirtinama specialiais spaustukais ir užraktais, kuriuos rasite šiltnamio komplekte.
Plieninis rėmas būna sunkesnis už aliuminį, tačiau didesnis svoris suteikia ir didesnį stabilumą. Plienas rekomenduojamas dideliems šiltnamiams su didelio ploto stiklo ar polikarbonato paviršiais. Ypač, jei juose planuojate kabinti vazonus arba visą sienų perimetrą užimančias lentynas. Sunki ir tvirta konstrukcija taip pat būtina, jei šiltnamis bus statomas nelygioje vietoje ir ten, kur dažni stiprūs vėjai.
Tačiau daugeliu atvejų pilnai užteks įprastos aliuminio konstrukcijos. Aliuminis nerūdija, yra lengvas ir lengvai surenkamas. Šiuolaikiniai modeliai yra sustiprinti anoduojant metalą – tai procesas, panašus į plieno cinkavimą. Jis apsaugo lydinį nuo korozijos. Aliuminis lengvai formuojamas, nereikalauja jokios papildomos priežiūros ir pasižymi pigesne eksploatacija. Šiuolaikiniai aliuminio šiltnamiai dažnai atrodo nė kiek ne prasčiau už medinius.
Nors plienas ir aliuminis – gana brangus pasirinkimas, tačiau šios medžiagos vis dažniau išstumia tradicinį medį dėl savo praktiškumo, ilgaamžiškumo ir priežiūros paprastumo. Be to, metaliniai rėmai gali būti dažomi įvairiomis spalvomis. Populiariausias – tamsiai žalias atspalvis. Jis leidžia šiltnamį harmoningai įkomponuoti į sodo aplinką.
Įdomi alternatyva metalui – plastikinės konstrukcijos šiltnamis. Plastikas pasižymi lankstumu, ilgaamžiškumu ir mažu šilumos laidumu, todėl verta apsvarstyti ir šį variantą.
Kokių pamatų reikia šiltnamiui
Renkantis vidutinio dydžio šiltnamį, reikėtų pasirūpinti tinkamais pamatais. Jie gali būti plieninio rėmo, kurį neretai galima įsigyti kartu su šiltnamio konstrukcija, arba mūriniai.
Pamatai turėtų būti 60–80 cm gylio, tačiau šis parametras priklauso nuo gruntinio vandens lygio konkrečioje vietoje. Lengvoms aliuminio konstrukcijoms dažnai pakaks ir 30 cm gylio pamatų.
Supaprastintas sprendimas – betoniniai blokeliai. Tačiau svarbu, kad jie būtų įkasti į žemę ir sudėti vienas šalia kito, sudarant tvirtą pagrindą. Tik kampiniuose taškuose įrengti taškiniai pamatai ilgainiui gali sukelti šiltnamio konstrukcijos deformacijas ar net pažeidimus.
Ar polikarbonatiniai šiltnamiai gali būti šildomi?
Taip, polikarbonato dangą turintis šiltnamis gali būti šildomas. Ar ši funkcija bus reikalinga, turite nuspręsti dar augalų pasirinkimo stadijoje. Galima rinktis dalinį šildymą, kuris palaiko minimalią temperatūrą, reikalingą augalų vegetacijai. Tokiu atveju temperatūra turėtų svyruoti nuo -3 iki +10 °C.
Pilnai šildomi šiltnamiai, kuriuose temperatūra niekada nenukrenta žemiau 15 °C, yra skirti tropiniams augalams. Jų išlaikymas yra brangus, o tokiu būdu šildyti mažus plastikinius ar stiklo šiltnamius nėra ekonomiškai rentabilu, mat jie greitai praranda šilumą.
Dauguma populiariausių šiltnaminių augalų, tokių kaip pomidorai, agurkai, paprikos, cukinijos ar salotos, visiškai apsieina be papildomo šildymo. Net ir nešildomas šiltnamis ženkliai prailgina augalų vegetacijos sezoną – jis prasideda 4–6 savaitėmis anksčiau ir gali tęstis iki 8 savaičių ilgiau.
Tačiau didelis iššūkis nešildomuose šiltnamiuose – staigūs temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties, ypač rudenį, kai skirtumas gali siekti net 30 °C. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti gerą šiltnamio vėdinimą, kad būtų išvengta perkaitimo dienos metu ir staigaus temperatūros kritimo naktį.
Kur turėtų stovėti šiltnamis?
Šiltnamio veikimo principas paprastas: saulės spinduliai praeina pro skaidrią dangą, tačiau viduje sukaupta šiluma negali lengvai pasišalinti, todėl temperatūra lieka aukštesnė nei lauke. Kad šis efektas būtų efektyvesnis, šiltnamis turėtų būti pastatytas saulėtoje vietoje.
Įvairios šiltnamių dangos skirtingai praleidžia saulės šviesą: skaidriausias yra stiklas, po jo seka vientisas polikarbonatas, o mažiausiai šviesos praleidžia korinis polikarbonatas.
Šiltnamis taip pat turėtų būti statomas ant kuo lygesnio paviršiaus, vietoje, kurios užstoja medžiai. Renkantis šiltnamio lokaciją taip pat verta atsižvelgti į tai, kad jis netrukdytų kitai veiklai sode. Geriausia, jei šiltnamis, kuris dažniausiai būna stačiakampio formos, būtų orientuotas iš rytų į vakarus ir turėtų nuolydį į pietų pusę – taip maksimaliai išnaudojama Saulės šviesa.
Vienas patogiausių sprendimų – šiltnamį prijungti prie namo sienos. Toks šiltnamis visada lengvai pasiekiamas, į jį paprasta atvesti elektrą, šildymą ir vandenį. Be to, jis atlika papildomą namo šilumos izoliacijos funkciją.
Jei nėra galimybės statyti šiltnamio prie namo, reikėtų nepamiršti, kad augalų vegetacijos laikotarpiu bus sunaudojama daug vandens, todėl vandens šaltinis turėtų būti netoliese.
Kokia šiltnamio forma yra geriausia?
Šiltnamio forma daro didelę įtaką jo gebėjimui sugerti šilumą iš išorės. Šiltnamis geriausiai įšyla, kai Saulės spinduliai krenta statmenai jo sienelėms. Nes, kai spinduliai krenta kampu, dalis šilumos yra atspindima ir išsisklaido aplinkoje. Šviesos kritimo kampas priklauso nuo metų laiko ir geografinės padėties, tačiau niekada nebūna visiškai statmenas žemės paviršiui.
Dėl šios priežasties kubo formos šiltnamiai nėra optimalūs. Geriausiai šilumą sugeria modeliai su netaisyklingos formos, ypač trikampiu arba nuožulniu stogu. Tačiau formos skirtumai nėra tokie svarbūs, jei šiltnamis dengtas daugiasluoksniu polikarbonatu, nes ši medžiaga geriau sulaiko šilumą nei stiklas.
Kokią šiltnamio dangą geriausia rinktis?
Gera šiltnamio danga turėtų būti kuo skaidresnė, prastai praleisti šilumą ir būti kuo ilgaamžiškesnė. Pats paprasčiausias ir pigiausias variantas – sodo plėvelė. Ji yra pigi, bet, deja, neilgaamžė. Pravartu rinktis tokią plėvelę, kuri yra atspari rūgščių ir šarmų poveikiui, nepraleidžia vandens garų ir yra laidi deguoniui. Sodininkystėje naudojamos termoplastinės ir celiuliozinės plėvelės. Plėvelė gali turėti integruotą šešėliavimo arba sutvirtinimo tinklelį.
Patyrę sodininkai dažniausiai renkasi stiklą arba plastiką. Pirmuoju atveju visada naudojamas plokščias, skaidrus ir lygus stiklas. Stiklas puikiai praleidžia šviesą, yra atsparus ultravioletinių spindulių poveikiui. Deja, stiklas turi ir nemažai trūkumų. Jis daug sveria ir lengvai dūžta. Renkantis stiklą šiltnamiui, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jo storis nebūtų mažesnis nei 4 mm. Kai kurie sodininkai renkasi dvigubą stiklinimą – tokiu atveju šiltnamis išlaiko daugiau šilumos, tačiau šis efektas pasiekiamas šviesos pralaidumo sąskaita.
Alternatyva stiklui – plastikas. Anksčiau naudotas akrilas. Jis lengvas, atsparus smūgiams ir praleidžia daugiau ultravioletinių spindulių nei stiklas. Tačiau šiuolaikiniuose šiltnamiuose dažniausiai naudojamas polikarbonatas. Jo praktiškai neįmanoma sudaužyti. Polikarbonatas yra labai plonas ir itin atsparus ekstremalioms temperatūroms – išlaiko tas pačias savybes temperatūrų diapazone nuo -40 iki +120 °C.
Šešėliavimo tinklas šiltnamiui – kada jis reikalingas?
Įrengiant šiltnamį, reikia suskirstyti augalus pagal jų jautrumą Saulės spinduliams. Jautriausius augalus reikėtų sodinti prie sienų, apsaugotų šešėliavimo tinklais.
Šiaurės–pietų kryptimi orientuotame šiltnamyje reikia užtamsinti vakarų ir rytų sienas. Jei šiltnamis yra pastatytas rytų–vakarų kryptimi, reikėtų šešėliuoti pietinę sieną, nes būtent į ją kris daugiausiai šviesos.
Šešėliavimo tinklai taip pat būtini, jei šiltnamyje auginami visžaliai augalai. Mat žiemą neapsisaugojus jų nuo Saulės spindulių, tokie augalai gali išdžiūti.