Elektrinis paspirtukas – ne tik pramoga, bet ir patogi transporto priemonė, puikiai tinkanti neilgoms miesto kelionėms. Gamintojai siūlo daugybę elektrinių paspirtukų modelių, kurie skiriasi ne tik išvaizda ar kaina, bet ir techninėmis charakteristikomis. Koks paspirtukas jums tinka labiausiai. Šiame gide išsiaiškinsite, ką reikia žinoti perkant elektrinį paspirtuką.
Elektriniais miesto paspirtukais laikomi modeliai, kurių variklių galia neviršija 1 kW galios, o greitis – 25 km/val. Tokių modelių papildomai registruoti nereikia.
Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad elektriniais paspirtukais gali naudotis asmenys nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą. Važinėjant gyvenamojo namo kieme amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
Elektriniais paspirtukais leidžiama važinėti tik dviračių takais, šaligatviais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama galima tik kai nėra aukščiau išvardytų kelio elementų. Maksimalus leistinas paspirtuko važiavimo greitis – 20 km/h, o važiuojant pro pėsčiuosius – ne didesnis kaip 7 km/h.
Šalmą privalo dėvėti visi nepilnamečiai elektrinių paspirtukų vairuotojai. Suaugusiems jis privalomas važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Tokiu atveju taip pat privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar įjungti šviesas. Be to, liemenė ir įjungtas šviesas reikia naudoti tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui.
Įveikiamas atstumas – tai nuotolis, kurį paspirtukas gali nuvažiuoti prieš išsikraunant baterijai. Atstumas, kurį galima įveikti su elektriniu paspirtuku, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant variklio galią, baterijos talpą, vairuotojo ir paspirtuko svorį, oro sąlygas, važiavimo režimą, vidutinį greitį ir kraštovaizdžio ypatumus.
Nepriklausomų testų metu surinkta statistika rodo, kad daugelis gamintojų savo paspirtukų realų įveikiamą nuotolį pervertina iki 30 proc. Todėl geriau vadovautis principu, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms realus įveikiamas atstumas gali būti net dvigubai mažesnis nei deklaruojamas įrenginio techninėse specifikacijose.
Kad išsirinktumėte jūsų poreikiams tinkamą elektrinį paspirtuką, apskaičiuokite atstumą, kurį įprastai nuvažiuojate kasdien ir rinkitės modelį, kuris deklaruoja 30–50 proc. didesnį nuotolį bei pridėkite kelių papildomą kilometrų atsargą. Ji suteiks pakankamai lankstumo nenumatytiems atvejams.
Kalbant apie įveikiamą atstumą, negalima pamiršti ir elektrinio paspirtuko baterijos. Čia svarbūs du aspektai: prekės ženklas ir baterijos talpa. Žinomi baterijų prekės ženklai, tokie kaip LG, „Panasonic“ ir „Samsung“, paprastai yra patikimesni ir jų baterijos tarnauja ilgiau nei nežinomų gamintojų siūlomos alternatyvos.
Baterijų talpa matuojama vatvalandėmis (Wh). Tačiau šis parametras priklauso ir nuo kito kriterijaus – baterijos amžiaus. Mat laikui bėgant baterijų talpa (ir tuo pačiu maksimalus elektrinio paspirtuko įveikiamas atstumas) mažėja. Dauguma baterijų išlaiko savo efektyvumą bent 300–500 įkrovimo ciklų, o geriausios gali tarnauti iki 1000 įkrovimo ciklų, prieš pradėdamos prarasti našumą.
Renkantis elektrinį paspirtuką jo mobilumas yra labai svarbus kriterijus. Aišku, tuo atveju, jei paspirtuką planuojate naudoti pramoginiams pasivažinėjimams ar ekstremalioms bekelės kelionėms, jo svoris ir dydis nebus toks svarbus kaip konstrukcijos kokybė ir didžiausias greitis. Tačiau jei kasdien naudojate elektrinį paspirtuką kelionėms į darbą jis turi būti pakankamai lengvas ir nekelti problemų transportavimo metu. Mat kiekvienas papildomas nereikalingas kilogramas privers jus kasdien galvoti, ar pasirinkote tinkamą pirkinį.
Dauguma elektrinių paspirtukų, galinčių su viena baterijos įkrova įveikti 25 km arba didesnį atstumą, sveria daugiau nei 11 kg. Paspirtuką, sveriantį daugiau nei 15 kg, bus ganėtinai sunku nešti laiptais, nors šią užduotį gali šiek tiek palengvinti rankena ar papildomas peties diržas, padedantis tolygiau paskirstyti svorį.
Kai kurie paspirtukai turi papildomus ratukus arba sulankstomą konfigūraciją, leidžiančią juos ridenti šaligatviu. Tačiau jei planuojate paspirtuką laikyti automobilio bagažinėje ar vežtis viešuoju transportu, pasidomėkite modeliais, kurie susilanksto kompaktiškiausiai.
Kai galvojame apie elektrinius paspirtukus ir jų didžiausią greitį, natūralu norėti kuo greitesnio modelio. Tačiau daugumai žmonių, važinėjančių į darbą ar kasdieniams reikalams, visiškai pakanka maksimalaus kelių eismo taisyklėse numatyto 25 km/val. greičio.
Žinoma, 25 km/val. gali atrodyti mažai, jei esate įpratę vairuoti automobilį, tačiau realybėje šis greitis ant paspirtuko jaučiamas daug stipriau dėl mažesnių ratų ir staigaus greitėjimo.
Jei ieškote adrenalino ir jus domina itin galingi paspirtukai, teks pasirūpinti jų registravimu ir papildomomis teisėmis, nes paspirtuko galia ir projektinis greitis reglamentuoja paspirtuko statusą eismo dalyvių tarpe.
Pavyzdžiui, elektriniai paspirtukai kurie išvysto nuo 25 iki 45 km/val. greitį ir kurių didžiausioji naudingoji galia siekia nuo 1 kW iki 4 kW, yra priskirti mopedų kategorijai. Tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir civilinės atsakomybės draudimą, o jų vairuotojai privalo turėti AM ar bet kurį kitą šiai kategorijai prilyginamą vairuotojo pažymėjimą.
Patys galingiausi paspirtukai, išvykstantys didesnį nei 45 km/val. maksimalų greitį ir savo galia viršijantys mopedams taikomą 4 kW apribojimą priskiriami lengvųjų motociklų klasei. Jiems vairuoti reikalingos A1 kategorijos teisės. Tokia transporto priemonė privalo būti įregistruota, praeiti techninę apžiūrą ir turėti civilinės atsakomybės draudimą.
Suaugusiesiems skirti elektriniai paspirtukai naudoja stebulinius, šepetėlių neturinčius nuolatinės srovės variklius, kurie integruoti į ratų konstrukciją. Kai kurie galingiausi elektrinių paspirtukų modeliai turi ne vieną, bet du variklius, užtikrinančius didesnę trauką ir geresnes važiavimo savybes.
Elektrinių variklių galia matuojama vatais (W), kurie parodo variklio energijos suvartojimą. Kuo didesnė galia, tuo daugiau energijos variklis gali perduoti ratams, taip padidindamas pagreitį ir įkalnių įveikiamo galimybes. Variklių galia paprastai prasideda nuo 250 W ir gali siekti net 7000 W.
Biudžetinės klasės elektriniai paspirtukai, dažniausiai turi variklius, kurių galia neviršija 300 W. Įprasti miesto paspirtukai dažniausiai būna 300–1000 W. Tokių transporto priemonių, kaip jau minėjome, nereikia papildomai registruoti.
Jeigu esate suaugęs žmogus ir planuojate elektrinį paspirtuką naudoti kasdieninėms iškyloms, nerekomenduojame rinktis modelio, kurio variklis silpnesnis nei 250 W. Jo galios greičiausiai pakaks važiuojant lygumomis arba įveikiant labai nežymias įkalnes. Jei gyvenate kalvotesnėje vietovėje, verta rinktis 350 W arba 500 W variklį. Tačiau net 500 W paspirtukas sulėtės įveikdamas vidutinio statumo įkalnes. Galingesni varikliai ne tik padės jas greičiau įveikti, bet ir greičiau pasieks didžiausią greitį.
Maksimali apkrova arba maksimalus vairuotojo svoris – tai svorio riba, kurią elektrinis paspirtukas gali atlaikyti. Daugumai paspirtukų ši riba svyruoja nuo 100 kg iki 130 kg. Jei sveriate daugiau, turėtumėte rinktis paspirtuką, kuris gali išlaikyti jūsų svorį. Viršydami gamintojo nurodytą svorio ribą rizikuojate ne tik gamintojo garantija, bet ir savo saugumu.
Net jei paspirtukas oficialiai pritaikytas jūsų svoriui, tačiau esate arti leistinos ribos, turėkite omenyje, kad važiuosite lėčiau ir įveiksite mažesnį atstumą nei lengvesnis vairuotojas. Be to, didesnis svoris sukelia didesnį apkrovą varikliui, baterijai ir kitiems paspirtuko komponentams, o tai gali lemti greitesnį susidėvėjimą ar net mechaninius gedimus.
Taip pat apsvarstykite, ar nešiositės kuprinę bei kitus daiktus, kurie prisidės prie bendros apkrovos. Sunkesni vairuotojai turėtų rinktis modelį, kurio variklio galia siekia bent 500 W, nes tokie modeliai užtikrins pakankamą jėgą ir stabiliai veiks esant didesnei apkrovai.
Elektrinio paspirtuko platforma, ant kurios stovite važiavimo metu, daro didžiulę įtaką važiavimo kokybei. Renkantis paspirtuką, svarbu atkreipti dėmesį į jos dydį, formą, medžiagas ir konstrukciją.
Pirmiausia reikėtų įvertinti platformos dydį ir formą. Kai kuriuose paspirtukuose yra pakankamai vietos, kad galėtumėte patogiai pastatyti abi pėdas vieną šalia kitos, o kituose gali tekti statyti pėdas viena už kitos arba laikyti pakeltą kulną.
Didesnė platforma suteikia daugiau erdvės manevruoti, todėl ji patogesnė pradedantiesiems vartotojams ir žmonėms su didesnėmis pėdomis. Tuo tarpu siauresnio dizaino platforma gali būti tinkamesnė mažesniems vairuotojams arba tiems, kurie nori kompaktiškesnio modelio, kurį būtų lengva transportuoti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į dizaino elementus, kurie gali užimti dalį platformos vietos, pavyzdžiui, sulankstymo mechanizmą ar galinį ratą – jie gali sumažinti naudingą stovėjimo plotą ir daryti įtaką važiavimo komfortui.
Galiausiai, būtina įsitikinti, kad platformos danga suteikia gerą sukibimą, kad važiavimo metu nuo jos neslystumėte. Dažniausiai paspirtukai turi lipnią juostą, kuri taip pat naudojama riedlentėse arba guminį paviršių su grioveliais, kurie pagerina stabilumą ir saugumą.
Pakaba, kaip ir automobiliuose, sugeria kelio nelygumus ir pagerina važiavimo komfortą. Važiuodami pakabos neturinčiu paspirtuku su pilnavidurėmis padangomis savo kūnu pajusite kiekvieną kelio nelygumą. Jei jūsų maršrutas driekiasi per nelygų ar grublėtą paviršių, paspirtukas su pakaba yra būtinybė.
Spyruoklinė pakaba
Paprasčiausia ir pigiausia pakabos rūšis, naudojanti metalines spyruokles, kurios sugeria kelio nelygumus. Dažniausiai sutinkama lengvesniuose ir ekonominės klasės paspirtukuosel. Ji amortizuoja prasčiau nei hidraulinė ar pneumatinių stūmoklių pakaba.
Hidraulinė ir pneumatinių stūmoklių pakaba
brangesnė nei spyruoklinė, tačiau suteikia geresnį komfortą. Hidraulinė pakaba naudoja alyva užpildytą cilindrą, kuris švelnina smūgius, suspaudžiamas per kelio nelygumus. Pneumatinių stūmoklių pakaba veikia panašiai, tačiau vietoje alyvos naudoja suslėgtą orą, kuris taip pat sugeria vibracijas.
Guminė (elastomerinė) pakaba
Naudoja specialius guminės medžiagos elementus (elastomerus), kurie sugeria smūgius ir vibracijas. Ši pakaba yra gana standi, tačiau ją galima reguliuoti keičiant gumines kasetes į minkštesnes arba kietesnes. Tokį amortizacijos sprendimą naudoja „Inokim“ elektriniai paspirtukai.
Biudžetiniai paspirtukai dažniausiai neturi pakabos arba turi labai paprastą spyruoklinę sistemą. Vidutinės ir aukštesnės klasės paspirtukai (kaina – virš 1000 €) beveik visada turi pakabą priekinėje arba galinėje dalyje, o kartais ir abiejose pusėse.
Kai kurie elektrinių paspirtukų gamintojai atsisako tradicinių pakabos sistemų ir renkasi didelio skersmens pneumatines padangas, kurios natūraliai sugeria kelio nelygumus geriau nei pigios spyruoklinės pakabos.
Vis daugiau gamintojų siūlo reguliuojamą pakabą, kuri leidžia keisti amortizacijos standumą, atsižvelgiant į kelio sąlygas ir asmeninius poreikius. Tai puikus pasirinkimas dažnai važinėjantiems žmonėm arba tiems, kurie mėgsta individualiai kontroliuoti paspirtuko savybes.
Prieš išvykdami į kelią sutemus, privalote pasirūpinti tinkamu apšvietimu. Standartinis baltas priekinis žibintas ir raudonas galinis žibintas yra būtini saugiam važiavimui. Tačiau, jei norite būti dar geriau matomi, naudokite papildomus vairo stiebo ir platformos žibintus.
Dėl elektrinių paspirtukų konstrukcijos galiniai žibintai dažnai nėra pakankamai gerai matomi. Todėl, jei planuojate važinėti naktį, verta galinėje šalmo pusėje ar prie kuprinės pritvirtinti mirksintį raudoną žibintą. Tuomet kiti eismo dalyviai jus tikrai pamatys.
Kokybiška stabdžių sistema yra būtina saugiam ir stabiliam elektrinio paspirtuko valdymui. Kaip ir automobiliuose ar dviračiuose, stabdžiai yra pagrindinis mechanizmas, leidžiantis sulėtinti ar sustabdyti paspirtuką. Elektrinių paspirtukų stabdžiai skirstomi į mechaninius ir elektroninius.
Mechaniniai stabdžiai
Mechaninės stabdžių sistemos veikia pasitelkdamos fizinius komponentus ir apima kojinius, būgninius ir diskinius stabdžius.
Kojiniai stabdžiai aktyvuojami paspaudžiant koja galinį sparną, kuris spaudžia galinį ratą ir jį lėtina. Nors jie suteikia stabdymo galią, jų efektyvumas nėra toks didelis kaip būgninių ar diskinių stabdžių.
Būgniniai stabdžiai yra montuojami ratų stebulės viduje ir todėl reikalauja mažiau priežiūros nei kitos stabdžių rūšys. Būgniniai stabdžiai gerai veikia šlapiu oru, tačiau yra sunkesni už diskinius stabdžius.
Diskiniai stabdžiai yra lengviausi ir efektyviausi, todėl jie dažniausiai naudojami aukštos klasės paspirtukuose. Jie sutinkami ir geriausiuose biudžetiniuose miesto paspirtukuose.
Elektroniniai stabdžiai
Elektroniniai stabdžiai veikia naudodami variklio stabdymo mechanizmą ir apima elektrinius bei regeneracinius stabdžius.
Elektroniniai stabdžiai panaudoja variklio galią tam, kad užblokuotų variklio sukimąsi.
Regeneraciniai stabdžiai ne tik stabdo paspirtuką, bet ir grąžina dalį energijos atgal į bateriją, taip padidindami nuvažiuojamą atstumą.
Vidutinis stabdymo kelias važiuojant 25 km/val. greičiu su kojiniu stabdžiu siekia apie 6 metrus, o geriausios stabdymo sistemos leidžia sustoti per mažiau nei 3 metrus.
Elektriniai ir regeneraciniai stabdžiai yra silpnesni. Jei važiuojate 25 km/val. greičiu ir reikia greitai sustoti, vien jų nepakaks. Elektriniai stabdžiai dažniausiai prireikia 9–12 m tam, kad visiškai sustabdytų paspirtuką.
Kadangi mechaniniai stabdžiai yra efektyvesni, o elektroniniai stabdžiai nereikalauja priežiūros, dauguma paspirtukų naudoja abu stabdymo būdus. Saugumo sumetimais rekomenduojame rinktis paspirtukus, turinčius bent dvi skirtingas stabdžių sistemas, kad viena sistema galėtų perimti stabdymą, jei kita sugestų.
Elektrinių paspirtukų padangos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: pilnavidures (beores) ir pneumatines (pripučiamas).
Pilnavidurės (beorės) padangos
Pilnavidurės padangos yra pagamintos iš gumos, putplasčio ar kitų elastingų medžiagų. Jos gali būti:
Korėtosios (honeycomb) – turi tuščiavidurius kanalus, kurie šiek tiek pagerina amortizaciją
Užpildytos polimeru – suteikia kiek geresnį komfortą nei visiškai kietos padangos.
Kietosios gumos – mažiausiai amortizuojančios, bet ilgaamžės.
Pilnavidurės padangos yra prastesnės nei pripučiamos beveik visais aspektais, išskyrus tuo, kad jų nereikia prižiūrėti. Tačiau didžiausias tokių padangų trūkumas – prastas sukibimas ir žemas komfortas. Važiuojant beorinėmis padangomis, jausite kiekvieną kelio nelygumą – galbūt net ir kelio dažų juostas!
Pneumatinės (pripučiamos) padangos
Pripučiamos padangos užtikrina geresnį važiavimo komfortą, nesvarbu, ar paspirtukas turi pakabą, ar ne. Minkštesnė guma taip pat geriau veikia sudėtingose kelio sąlygose, ypač per lietų ar važiuojant šlapia danga. Pripučiamų padangų tipai:
Su kamera – turi vidinę kamerą, kurią galima pakeisti, jei padanga prakiūra.
Bekamerės – sandarios padangos, kurios rečiau prakiūra ir dažniausiai naudojamos aukštesnės klasės paspirtukuose.
Pripučiamos padangos reikalauja daugiau priežiūros. Tenka reguliariai tikrinti slėgį, o padangos su kamera yra jautresnės pradūrimams. Dažniausiai praduriamos galinės padangos, nes ant jų tenka didžiausia svorio apkrova. Kai kurie gamintojai išsprendė šią problemą, naudodami pripučiamą priekinę ir pilnavidurę galinę padangą, taip sumažindami pradūrimo tikimybę. Pneumatinės padangos yra standartas visuose kainų segmentuose, išskyrus biudžetinius modelius, kuriuose beveik visada naudojamos kietos padangos.
Elektrinių paspirtukų ratų dydis svyruoja nuo 15 cm (6 colių) iki 40 cm (16 colių).
15 cm (6 colių) ratai – dažniausiai naudojami vaikų paspirtukuose
21,5 cm (8,5 colio) ratai – optimalus dydis pradedantiesiems vairuotojams, siūlantis gerą balansą tarp stabilumo ir mobilumo
25 cm (10 colių) ratai – geresnis komfortas ir didesnis pravažumas nelygiais paviršiais
40 cm (16 colių) ratai – skirti maksimaliam našumui, geresniam valdymui ir važiavimui bekele.
Jei ketinate įsigyti elektrinį paspirtuką, tinkamą visoms oro sąlygoms, verta susipažinti su IP atsparumo klasifikacija. Ją sudaro dviejų skaitmenų kodas, kuris nurodo, kaip gerai paspirtukas apsaugotas nuo dulkių ir drėgmės. Pirmasis skaitmuo rodo apsaugą nuo kietųjų dalelių (pvz., dulkių, smėlio), antrasis nurodo atsparumą vandeniui (pvz., lietui, purslams, panardinimui). Kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau paspirtukas apsaugotas nuo dulkių, drėgmės ir vandens purslų.
Ne visi elektriniai paspirtukai turi gamintojo nurodytą IP reitingą, tačiau jei planuojate važinėti įvairiomis oro sąlygomis, rinkitės modelį, kurio IP klasė yra bent IPX4 arba aukštesnė.
Elektrinio paspirtuko priežiūra gali tapti dideliu rūpesčiu, jei nepasirinksite patikimo modelio su lengvai prieinamomis dalimis. Laimei, yra daugybė gamintojų, siūlančių aukštos kokybės konstrukciją ir lengvai randamas atsargines dalis.
Prieš įsigydami paspirtuką, patikrinkite gamintojo reputaciją ir vartotojų atsiliepimus apie jų patirtį su konkrečiu modeliu. Rinkitės paspirtuką su patvariu rėmu ir ilgaamžėmis detalėmis. Aukštos kokybės medžiagos, tokios kaip aliuminio lydinys ar nerūdijantis plienas, yra idealios, nes jos yra tvirtos, bet lengvos. Venkite modelių, turinčių daug plastiko komponentų, nes kiekvienas stipresnis kritimas gali atnešti papildomų išlaidų.
Net ir patiems patvariausiems paspirtukams anksčiau ar vėliau prireiks profilaktikos. Pirmosios remonto reikalaujančios problemos dažniausiai išlenda nuvažiavus 1000 km atstumą. Dažniausiai tenka taisyti:
Padangas: pradūrimai ir nusidėvėjęs protektorius
Stabdžius: stabdžių kaladėlės, stabdžių reguliavimas
Sparnus: lūžta arba atsilaisvina.
Reguliarūs patikrinimai gali padėti išvengti rimtesnių problemų ateityje. Nors daugelis paspirtuko dalių nereikalauja nuolatinės priežiūros, tam tikros dalys, pavyzdžiui, padangos ir varžtai, reikalauja periodinio tikrinimo:
Periodiškai tikrinkite ir priveržkite visus varžtus ir veržles
Stebėkite padangų slėgį ir protektoriaus būklę
Tikrinkite nusidėvėjusias dalis ir jas pakeiskite
Apžiūrėkite laidus ir kabelius, ar nėra pažeidimų.