Televizoriai

Kaip išsirinkti televizorių?

Televizorius – reikšmingas pirkinys, kurį perkame daugeliui metų, todėl labai svarbu jį tinkamai išsirinkti. Šiame pirkėjo gide sužinosite svarbiausius televizoriaus parametrus, į kuriuos verta atsižvelgti. Jis taip pat atsakys į dažniausiai pirkėjų užduodamus ir jums, greičiausiai, taip pat iškylančius klausimus.

Kokio dydžio televizorius geriausiai tinka?

Renkantis televizorių galioja elementari taisyklė: kuo jis didesnis – tuo geriau. Todėl verta rinktis didžiausią televizorių, kurį leidžia jūsų namų biudžetas ir interjero ypatumai. Be to, verta atsižvelgti į atstumą, kuriuo planuojate žiūrėti į televizoriaus ekraną. Labiausiai įtraukiantis vaizdo efektas yra pasiekiamas, kai jis užima 40° jūsų matymo lauko. Norint sužinoti optimalų atstumą, reikia televizoriaus įstrižainę (coliais) padauginti iš 3. Pagal šią formulę 75 colių įstrižainės televizorių geriausia žiūrėti maždaug 2,25 cm atstumu, o 55 colių televizoriui užtenka 1,65–1,7 metro.

Televizoriai iki 55 colių

Šiai kategorijai priklauso tiek ekonominės klasės, tiek ir palyginti brangūs specializuoti OLED televizoriai, kuriuos galima naudoti vietoje monitoriaus arba žaidimams skirto ekrano. Rinkdamiesi nebrangų variantą greičiausiai negausite naujausių sprendimų ir geriausių parametrų. Tačiau toks variantas puikiai tinka vaikų kambariui arba virtuvei.

55 colių televizoriai

Toks televizorius tinka vidutiniam kambariui, tačiau jei turite didesnę erdvę, galbūt norėsite pasirinkti didesnį televizorių. Televizoriai dažnai turi nedideles kojeles, kurios tvirtinamos abiejuose ekrano pusėse. 55 colių ar didesnio modelio nepavyks pastatyti ant mažo staliuko. Todėl, jei neplanuojate televizoriaus montuoti ant sienos, būtinai išmatuokite stovo plotį ir įsitikinkite, ar jis tilps jūsų pasirinktoje vietoje.

65 colių 

Tai geras pasirinkimas didesniems gyvenamiesiems kambariams arba patalpoms, kuriose vienu metu televizorių žiūrės keli žmonės. Šie televizoriai pasižymi geriausiu kainos ir kokybės santykiu. Todėl juos verta rinktis filmų ir sporto transliacijų mėgėjams. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie planuoja atnaujinti savo seną televizorių.

75 colių ir didesni televizoriai

Tokio dydžio ir didesnius televizorius rekomenduojame statyti didelėje patalpoje. Jie puikiai tinka namų kino teatrui. Tačiau renkantis tarp pigiausio 75 colių įstrižainės ir mažesnio, bet pažangesnėmis technologijomis aprūpinto modelio, geriau pirkti pastarajį variantą, nes dideliame ekrane visi jo trūkumai, pavyzdžiui, mažas matymo kampas ar netolygus ekrano apšvietimas yra matomi itin gerai.

Kas yra ekrano raiška?

Ekrano raiška (arba skiriamoji geba) nusako jame esančių taškelių – pikselių – skaičių. Kuo daugiau taškelių, tuo vaizdas ekrane yra detalesnis. Ypač, kai į jį žiūrite iš arti. Šiuo metu siūlomi televizoriai dažniausiai naudoja vieną iš trijų populiariausių ekrano raiškų:

• Full HD arba FHD (1920 x 1080 taškų) – ši raiška vis dar naudojama ekonominės klasės ir mažos įstrižainės televizoriuose.

• 4K UHD (3840 x 2160 taškų) – toks ekranas turi 4 kartus daugiau taškelių nei FHD ir detalumu prilygsta 8 megapikselių nuotraukai.

• 8K UHD (7680 x 4320 taškų) – naujausias televizorių raiškos standartas. 8K raiškos ekranas turi 4 kartus daugiau taškelių nei 4K variantas ir net 16 kartų daugiau nei FHD.

Kokios raiškos ekraną pasirinkti? Daugeliu atvejų optimalus pasirinkimas – 4K raiška. Mat ji geriausiai tinka 50–75 colių įstrižainės televizoriuose. FHD – nueinantis standartas, pasitaikantis tik pigiausiuose mažo formato televizoriuose bei vaizdo projektoriuose, o 8K raiškos privalumus galima pastebėti tik ypač didelius ekranus turinčiuose modeliuose.

Ekranai su foniniu apšvietimu ir be jo

Nors visi šiuolaikiniai ekranai yra plokšti, tačiau jie pagaminti naudojant skirtingas technologijas. LED technologijos pagrindu sukurti ekranai naudoja foninį apšvietimą, o OLED ir „Micro LED“ ekranai yra sudaryti iš savaime įsižiebiančių taškelių, todėl foninis apšvietimas jiems nereikalingas. OLED ir „Micro LED“ televizoriai pasižymi begaliniu kontrastu, jie tobulai atkuria juodą spalvą, o ekrane esantys šviesūs ir tamsūs elementai neturi įtakos vieni kitiems. Tuo tarpu LED ekranų rodomo vaizdo kokybė labai priklauso nuo juose naudojamo foninio apšvietimo tipo:

Kraštinis apšvietimas

Paprastai naudojamas žemesnės klasės arba ypač plonuose LED televizoriuose. Šviečiantys LED elementai montuojami ekrano pakraščiuose, todėl jiems sunku užtikrinti tolygų viso ekrano ploto apšvietimą. Šis trūkumas tampa ypač pastebimas didelės įstrižainės modeliuose. Ypač, kai į televizoriaus ekraną žiūrite pritemdytoje aplinkoje.

Zoninis apšvietimas

Tokiu atveju apšvietimo elementai yra tolygiai išdėstomi visame ekrano plote. Apšvietimo tolygumas priklauso nuo naudojamų elementų skaičiaus ir jų grupavimo ypatumų.

Vietinis pritemdymas

Ši technologija leidžia valdyti foninio LED apšvietimo intensyvumą tamsiose ir šviesiuose kadro vietose. Drauge su zoniniu apšvietimu šis sprendimas leidžia padidinti vaizdo kontrastą ir sumažina šviesių vaizdo elementų sukeliamą šviesus užterštumą tamsiuose fonuose, kuris daugiau ar mažiau būdingas visiems foninį apšvietimą turintiems ekranams.

„Mini-LED“ ekranai

„Mini-Led“ naudoja ištobulintą zoninio apšvietimo ir vietinio pritemdymo variantą. Tokių ekranų foninis apšvietimas sudarytas iš tūkstančių į atskiras zonas sugrupuotų LED elementų, kurių švietumas nuolat derinamas prie rodomo kadro poreikių. Tamsiuose fonuose jis visiškai prigęsta, o šviesiose kadro vietose šviečia visu galingumu. „Mini LED“ technologija drauge su kitomis vaizdo kokybę gerinančiomis priemonėmis naudojama aukščiausios klasės LED modeliuose.

Foninio apšvietimo nenaudojantys OLED ir „Micro LED“ ekranai diktuoja vaizdo kontrasto, plataus matymo kampo ir juodos spalvos atkūrimo standartus:

OLED ekranai

OLED ekranuose naujojami organiniai šviesos diodai, jie patys generuoja šviesą ir apšviečia kiekvieną vaizdo elementą savarankiškai, nereikalaudami papildomo foninio apšvietimo. Šie televizorių modeliai yra ypač ploni, suvartoja mažiau elektros energijos ir atkuria sodrių spalvų vaizdą. Tačiau pačios aukščiausios klasės LED modeliams nusileidžia šviesumo lygiu, todėl jų privalumai geriausiai atsiskleidžia pritemdytoje aplinkoje.

Micro LED ekranai

„Micro LED“ ekranai sudaryti iš ypač ilgaamžių neorganinių šviesos diodų. Ši technologija sujungia OLED ir LED technologijų privalumus – tobulą kontrastą ir aukštą šviesumo lygį. Tačiau gamintojai šiuo metu siūlo tik labai didelės įstrižainės „Micro LED“ modelius, kurie pasižymi ypač aukšta kaina.

Kas yra „Quantum Dot“ technologija?

„Quantum Dot“ arba kvantinių taškų technologiją pirmieji pradėjo naudoti LED televizoriai, bet pastaraisiais metais ji persikėlė ir į kai kuriuos OLED televizorių modelius. „Quantum Dot“ – tai papildomas ekrano sluoksnis, sudarytas iš mikroskopinių silicio dalelių. Šios dalelės turi įdomią savybę: patekusios į mėlyną šviesą jos ima labai intensyviai švytėti žaliai arba raudonai. Todėl kvantinių dalelių sluoksnį turintys ekranai pasižymi ypač aukštu ryškumu ir tiksliu spalvų atkūrimo lygiu.

Kvantinių taškų technologiją naudoja skirtingi gamintojai. Pasauliui kvantinių taškų technologiją pristačiusios Korėjos kompanijos „Samsung“ televizoriuose ją galima sutikti QLED (LED + „Quantum Dot“), „Neo QLED“ (Mini-LED + „Quantum Dot“) ir QD-OLED (OLED + „Quantum Dot“) televizorių modeliuose.

Kaip išsirinkti žaidimų televizorių?

Žaisti dideliame televizoriaus ekrane – kas gali būti geriau! Juo labiau, kad nauji televizoriai yra kuriami atsižvelgiant į žaidėjų poreikius. Tačiau ne kiekvienas televizorius vienodai gerai tinka tokioms pramogoms. Į ką atsižvelgti renkantis žaidimų televizorių?

Vaizdo signalo vėlavimas (angl. „Input lag“)

Televizijos transliacijoms ir filmams skirtas televizorius gali niekur neskubėti. Jis kruopščiai paruošia vaizdo signalą, kad šis ekrane atrodytų kiek galima geriau. Todėl nėra didelės problemos, kai vaizdas ekrane pasirodo su 120–150 milisekundžių vėlavimu. Tačiau toks vėlavimas kompiuteriniams žaidimams visiškai netinka. Įsivaizduokite, kaip jausitės, jei jūsų veikėjas į pultelio ar klaviatūros mygtukų paspaudimus visada reaguos, vėluodamas dešimtadalį ar net penktadalį sekundės!

Todėl norint sklandžiai žaisti „PlayStation 5“, „Xbox Series X“ ir šiuolaikiniams kompiuteriams pritaikytus žaidimus, vėlavimo laikas turi būti kiek galima mažesnis. Daugelis žmonių nebejaučia skirtumo, kai signalo vėlavimas peržengia 40 ms ribą, o pasiekus 20 ms vėlavimą, viskas vyksta tiesiog žaibišku greičiu.

Vaizdo raiška ir kadrų skaičius

Didelė raiška (angl. „Resolution“) užtikrina vaizdo detalumą, o didelis kadrų skaičius per sekundę (angl. „High Frame Rate“) – veiksmo sklandumą. Kadrų skaičius ypač svarbus greitose veiksmo scenose, mat nuo jo priklauso, ar vaizdas ekrane netrūkčios ir nesilies. Minimalūs reikalavimai žaidimų televizoriui – „Full HD“ raiškos (1920 × 1080 taškų) vaizdas, rodomas 120 kadrų per sekundę sparta (1080p @ 120 Hz).

Pasirodžius „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X“ žaidimų konsolėms bei naujos kartos vaizdo plokštėms nauju žaidimų vaizdo kokybės standartu tapo 4K raiškos vaizdas, rodomas 120 kadrų per sekundę greičiu (4K @ 120 Hz). Todėl, jei planuojate įsigyti naują konsolę ar žaidimų kompiuterį, rinkitės televizorių, kuris galės rodyti tokios kokybės vaizdą. Laimei, tarp mūsų parduotuvėje siūlomų televizorių tokių – absoliuti dauguma.

Ar žaidėjui reikalingas 8K televizorius?

8K žaidimų era nenumaldomai artėja. Juos pirmieji galės išbandyti „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X“ žaidimų konsolių bei naujų vaizdo plokščių savininkai. Šiuolaikiniai 8K televizoriai didžiausios raiškos (7680 × 4320 taškų) vaizdą rodo 24, 30 ir 60 kadrų per sekundę raiška (8K @ 60 Hz). Be to, jie turi ypač galingus procesorius, kurie lengvai susidoroja su visais 4K raiškos (4K @ 120 Hz) žaidimams keliamais reikalavimais. Todėl renkantis žaidimų televizorių jau nebūtina apsiriboti 4K raiškos modeliu.

Technologijos, į kurias reikia atkreipti dėmesį

Čia papasakosime, į kokias techninių charakteristikų eilutes reikia atkreipti dėmesį renkantis naują žaidimų televizorių:

HDMI 2.1 jungtis

HDMI – tai vaizdo ir garso signalą perduodanti jungtis. Jeigu planuojate žaisti 4K raiškos žaidimus 120 kadrų per sekundę greičiu, jums reikės televizoriaus su bent viena HDMI 2.1 standarto jungtimi. Ši jungties versija užtikrina pakankamą informacijos srautą, reikalingą tokios kokybės vaizdui, be to leidžia naudotis papildomomis funkcijomis, kurios naudingos žaidimų mėgėjui.

VRR – kintamas vaizdo atnaujinimo dažnis

VRR (angl. „Variable Refresh Rate“) technologija užtikrina sklandesnę ir tolygesnę žaidimo eigą. Ji suvienodina žaidimų kompiuterio arba konsolės perduodamo vaizdo dažnį su televizoriaus ekrano dažniu. Atsižvelgdamas į žaidimo poreikius, televizorius gali veikti 60 Hz, 100 Hz ar 120 Hz dažniu.

ALLM – automatinis mažos dalsos režimas

ALLM (angl. „Automatic Low Latency Mode“) technologija parenka geriausią televizoriaus darbo režimą, kad užtikrintų sklandų ir tolygų vaizdą bei maksimaliai sumažintų vėlavimo laiką. ALLM palaikančiame televizoriuje ji įjungiama pasirinkus žaidimų režimą (angl. „Gaming Mode“).

„eARC Audio“ protokolas

eARC (angl. „Enhanced Audio Return Channel“) galima sutikti televizoriuose su HDMI 2.0 ir HDMI 2.1 jungtimi. Šis protokolas išplečia HDMI jungties galimybes ir leidžia HDMI laidu perduoti ypač aukštos kokybės erdvinį garsą, prijungiant namų kino sistemą ar „Soundbar“ tipo garsiakalbių sistemą. eARC perduodamas garsas pasižymi mažu vėlavimo laiku ir duomenų suspaudimo lygiu. eARC leidžia perduoti iki 32 garso kanalų arba 8 nesuspaustus garso takelius su 24 bitų 192 kHz duomenų srautu (24bit / 192 kHz).

„FreeSync“ ir G-SYNC

Tai kompanijų AMD („FreeSync“) ir „Nvidia“ (G-SYNC) sukurtos technologijos, kurios koordinuoja kompiuterio vaizdo plokštės ir ekrano darbą. Kiekvieną sekundę vaizdo plokštė generuoja skirtingą kadrų skaičių, todėl kai ekranas veikia fiksuotu dažniu, dalį kadrų tenka praleisti arba dirbtinai kurti trūkstamus. Toks vaizdas ima trūkčioti, lietis arba subyra į atskirus fragmentus „FreeSync“ ir G-SYNC palaikantys televizoriai ir monitoriai vaizdo atkūrimo dažnį sieja prie vaizdo plokštės dažnio ir dinamiškai keičia kadrų atkūrimo skaičių, atsižvelgdamos į jos poreikius.

HDR – aukštas dinaminis diapazonas

Su HDR (angl. „High Dynamic Range“) tamsiausios kadro vietos atrodo dar tamsesnės, o šviesios – dar šviesesnės. Jis išryškina tas kadro detales, kurios anksčiau susiliedavo į vienspalvias dėmes. HDR leidžia laiku pastebėti šešėlyje sėlinantį priešą ir Saulės nutviekstame horizonte tykantį snaiperį. Be to, HDR vaizdas žiūrovui atrodo daug natūralesnis ir tikroviškesnis.

Šiuo metu egzistuoja keli konkuruojantys HDR standartai, pavyzdžiui, HDR10, HDR10+, HLG, „Dolby Vision“.  Tačiau vien formalaus standartų palaikymo nepakanka. Mat norint parodyti HDR vaizdą visu gražumu reikalingas kontrastingas ir šviesus ekranas. Geriausią kontrastą ir tobulą juodą spalvą atkuria OLED ekranai, o didžiausio šviesumo kategorijoje visus konkurentus šluoja naujausi QLED modeliai.

Išmanioji televizija

Šiuolaikinio televizoriaus neįmanoma įsvaizduoti be internetinių pramogų ir programėlių rinkinio, kuris leistų žiūrėti „YouTube“ „Netflix“, „Go3“, „Telia“ ir kitų paslaugų tiekėjų siūlomą turinį. Televizorių gamintojai siūlo skirtingas išmaniosios televizijos sistemas:

TIZEN

„Samsung“ televizoriuose naudojama operacinė sistema.

„WebOS“

Šią operacinę sistemą naudoja visi LG televizoriai.

„Google TV“

Televizoriams skirta „Android“ versija veikia „Philips“, „Sony“ ir „Xiaomi“ modeliuose.

VIDAA

Ši išmaniosios televizijos sistema skirta „Hisense“ televizoriams.

Visi gamintojai turi programėlių parduotuves, kuriuose galima rasti populiariausias aplikacijas. Be to, jie suteikia galimybę į didelį ekraną perduoti vaizdą iš telefono ir kitų įrenginių. Jei televizoriaus siūlomos išmaniosios funkcijos nėra pakankamos, jas galima praplėsti prie televizoriaus prijungiant išorinį priedėlį, pavyzdžiui, „Google Chromecast“, „Nvidia Shield“ arba „Xiaomi TV Box“.

Televizoriaus jungtys

Televizorius yra įrenginys, kurį perkame ne vieneriems metams, todėl labai svarbu, kad jis turėtų visas reikalingas jungtis.

• HDMI (angl. „High-Definition Multimedia Interface“) – skaitmeniniam vaizdo ir garso informacijos perdavimui skirta jungtis. Ji naudojama leistuvams, kompiuteriams ir žaidimų konsolėms prijungti. Naujas televizorius privalo turėti bent 3–4 laisvus HDMI lizdus. Gerai, jei televizorius palaiko HDMI 2.1 standartą, kuris užtikrina 4K raiškos vaizdo perdavimą 120 kadrų per sekundę sparta ir rūpinasi mažu dalsos laiku.  
• USB 3.0 jungtys skirtos išorinių laikmenų (kietųjų diskų bei atmintinių) pajungimui. Dauguma naujos kartos televizorių gali atkurti juose saugomus filmus, muziką bei nuotraukas. Televizorius privalo turėti bent 2 USB jungtis.
• Skaitmeninė garso išvestis skirta išorinei garso sistemai prijungti.
• „Wi-Fi“ ir tinklo lizdas. Prie interneto įrenginį galima prijungti bevieliu ryšiu arba tinklo laidu. Laidas užtikrina stabiliausią ryšį ir garantuoja geriausią transliuojamą kokybę, o „Wi-Fi“ užtikrina maksimalų patogumą, kadangi jam nereikia jokių laidų.
• „Bluetooth“ ryšys. Šiuo ryšio prireiks belaidėms ausinėms ir valdymo pulteliams prijungti.
• Analoginės jungtys (RCA arba SCART). Analoginiai lizdai pravers, jei sumanysite prie televizoriaus prijungti seną vaizdo leistuvą ar žaidimų konsolę.

Jeigu planuojame kabinti televizorių ant sienos, įsitikinkite, kad korpuso šonuose būtų pakankamai jungčių, nes pakabinus televizorių gali būti išties sudėtinga naudoti galinius lizdus.

Kaip sužinoti, kiek elektros energijos suvartoja televizorius?

Atsakymą į šį klausimą sužinosite žvilgtelėje į energijos efektyvumo etiketę. Televizorių bei monitorių energijos efektyvumas nuo 2021 m. kovo vertinamas raidžių skale nuo A iki G. Etiketėje taip pat nurodomos suminės 1000 darbo valandų elektros energijos sąnaudos.

• QR kodas
• Produktui suteikta energijos efektyvumo klasė
• Naujoji energijos efektyvumo skalė
• Elektros energijos sąnaudos per 1000 valandų, žiūrint standartinio dinaminio diapazono (SDR) vaizdą
• Elektros energijos sąnaudos per 1000 valandų, žiūrint aukšto dinaminio diapazono (HDR) vaizdą
• Ekrano įstrižainė (cm, coliai) ir horizontali bei vertikali ekrano raiška (pikseliais)

Kiek kainuoja televizorius?

Rinkdamiesi televizorių mūsų parduotuvėse pamatysite gana skirtingas kainas. Ji priklauso nuo ekrano tipo, įstrižainės, papildomų funkcijų ir gamintojo. Televizorių kainos nuolat kinta. Šiame skyrelyje sužinosite, ko galite tikėtis už savo pinigus ir kokį biudžetą verta planuoti renkantis televizorių.

Mažiau nei 500 eurų

Galite rinktis didesnę ekrano įstrižainę arba galimybes ir aukštesnę vaizdo kokybę. Mat į tokį biudžetą pavyks įsitekti renkantis 50 colių QLED arba bazinį modelį su 65 colių ekranu. Nedidelį 32–43 colių televizorių pavyks įsigyti gerokai pigiau, neišnaudojant visos pinigų sumos.

Nuo 500 iki 1000 eurų

Į šią kainų kategoriją patenka pigiausi kvantinių taškų „Quantum Dot“ sluoksnį ir „Mini-LED“ foninį apšvietimą turinčių modeliai, o taip pat kai kurie OLED televizoriai. Ekrano įstrižainė, priklausomai nuo funkcijų ir technologijų rinkinio bei svyruoja nuo 43 iki 75 colių.

Daugiau nei 1 000 eurų

Į šia kainos kategoriją patenka dauguma OLED ir „Quantum Dot“ sluoksnį turinčių televizorių su „Mini-LED“ foniniu apšvietimu.

Papildoma garso sistema

Gamintojai siūlo ypač plonus televizorius. Nors jie atrodo išties įspūdingai, tačiau tokiuose televizoriuose nėra vietos galingiems garsiakalbiams. Todėl jei norite mėgautis filmų, sporto transliacijų ar koncertų peržiūra, verta iš karto investuoti į papildomą garso sistemą.